Apklausa: lietuvius labiausiai domina santykiai su kaimyninėmis šalimis, Lenkija laikoma svarbiausia partnere

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie užsienio politiką parodė, kad visuomenę labiausiai domina santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, tarp kurių Lenkija dažniausiai minima tarp šalių, su kuriomis reikėtų bendradarbiauti aktyviausiai. Gyventojai taip pat aktyviai domisi saugumu ir NATO, palankiai vertina Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu ir šalies dalyvavimą kovoje prieš terorizmą.

Santykiai su kaimyninėmis šalimis domina 66 proc. gyventojų, NATO ir saugumo klausimai – 44 proc. Kiek mažiau respondentų teigė besidomintys Užsienio reikalų ministerijos teikiama pagalba keliaujant užsienyje (39 proc.), Europos Sąjungos reikalais (36 proc.), Lietuvos įvaizdžiu užsienyje (34 proc.), Lietuvos vykdomais ekonominio ir energetinio saugumo projektais (32 proc.).

Šalys su kuriomis, Lietuvos gyventojų manymu, reikėtų bendradarbiauti aktyviausiai yra Lenkija (61 proc.), Vokietija (61 proc.) ir Latvija (60 proc.). Daugiau nei pusė respondentų paminėjo Estiją (52 proc.).

Lietuvos ir Lenkijos santykius beveik pusė (48 proc.) respondentų įvertino kaip gerus, trečdalis – kaip blogus ar greičiau blogus. Lietuviai ir lenkų tautinė mažuma Lietuvos ir Lenkijos santykius įvertino gana panašiai. Dauguma respondentų teigė, kad tokius vertinimus lėmė žiniasklaida.

Didžioji dalis asmenų, susidūrusių su URM teikiamomis paslaugomis, jas vertino gerai arba labai gerai (58 proc.). Per pastaruosius 5 metus į URM ar Lietuvos atstovybes užsienyje teko kreiptis 5 procentams apklaustųjų (įskaitant jų šeimų narius, artimuosius).

Kalbant apie paramą Ukrainai, dauguma – 56 proc. – apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra pakankama. 10 proc. teigė, kad ji per didelė, o 9 proc. – kad per maža.

Atsakydami į klausimą apie Lietuvos vaidmenį kovoje prieš terorizmą, beveik du trečdaliai (64 proc.) nurodė, jog yra už tai, kad Lietuva dalyvautų tarptautinėse operacijose ir misijose. Dar 8 proc. yra už tai, kad Lietuva prisidėtų tik finansiškai. Tik gana nedidelė dalis – 23 proc. – respondentų teigė, kad Lietuva neturi prisidėti prie tarptautinės kovos su terorizmu.

Didžioji dauguma – 87 proc. – apie Lietuvos užsienio politiką sužino iš televizijos. Antroje vietoje – internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 39 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida jau yra pirmoje vietoje – 71 proc. Radiją, kaip informacijos šaltinį, apie Lietuvos užsienio politiką paminėjo 36 proc. respondentų, spaudą – 29 proc.

Į klausimą, per kokius užsienio televizijos kanalus gyventojai nuolatos žiūri naujienas, 32 proc. nurodė „1-ą Baltijos kanalą“, 26 proc. – „RTR“, 11 proc. – „BBC“, 11 proc. – „CNN“. Kiti užsienio kanalai žiūrimi rečiau. Didžioji dalis žiūrinčių šiuos kanalus jais ir pasitiki. Visgi labiausiai pasitikima vakarietiškais kanalais: „BBC“ – 82 proc., „CNN“ – 84 proc. Kituose kanaluose pateikiama informacija pasitikima mažiau: „1-as Baltijos kanalas“ – 62 proc., „RTR“ – 58 proc.

Paklausti, ar pritartų, kad Lietuva turėtų teikti paramą besivystančioms šalims ir taip prisidėtų prie tarptautinių pastangų mažinti skurdą ir migracijos srautus, 44 proc. respondentų atsakė teigiamai, o 28 proc. teigė, jog ir patys sutiktų prisidėti prie paramos besivystančioms šalims.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa ministerijos užsakymu atlikta lapkričio mėnesį.