Apgaulė turguose - prekiautojai vaisiais ir daržovėmis neturi jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta skundų iš sąžiningų turgaus prekybininkų, atsisakančių taikstytis su konkurentų apgaulėmis - pastarieji vaisius ir daržoves įsigyja be reikiamų dokumentų Lenkijoje, todėl juos pirkėjams gali pasiūlyti daug pigiau.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, iki šių metų rugsėjo 10 d. inspektoriai turgavietėse patikrino 965 vaisiais ir daržovėmis prekiaujančius asmenis. Dažniausiai - 81,9 proc. - nustatomi produkcijos ženklinimo pažeidimai (vartotojui pateikiama neteisinga arba visai nepateikiama informacija apie prekę, jos kilmės šalį), rečiau - atsekamumo, kai trūksta vaisių ir daržovių įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aurelijos Načienės, turgavietėse prekiautojai vaisiais ir daržovėmis tikrinami atliekant planinius ir tikslinius patikrinimus, siekiant įvertinti produkcijos atitiktį teisės aktų reikalavimams bei kiekvieną kartą gavus vartotojo skundą.

"Valstybinės maisto kontrolės duomenimis, prekybos įmonėse (kioskuose, turgavietėse, parduotuvėse) vyrauja maisto produktų ženklinimo ir higienos reikalavimų pažeidimai. Atsekamumo pažeidimai, kai negalima sužinoti, kas pagamino, pateikė prekes, kai prekiautojai nepateikia reikiamų prekių dokumentų, prekybos įmonėse sudaro iki 9 proc. Turgavietėse atlikus tikslinį patikrinimą šiais metais nustatyta, kad 3 proc. prekiautojų vaisiais ir daržovėmis nepateikė palydinčių dokumentų. Vis dėlto apibendrinant galima teigti, kad turgavietėse prekiaujantys maisto produktais, taip pat ir vaisiais bei daržovėmis, vis geriau žino reikalavimus ir tokių pažeidimų mažėja", - naujienų agentūrai ELTA sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja.

A. Načienė taip pat pateikė pavyzdį, jog šių metų birželio mėnesio visų šalies turgaviečių VMVT atliktos patikros duomenimis, iš 110 tonų vaisių ir daržovių lydinčių dokumentų neturėjo 2,97 tonos produkcijos prekiautojai. Jie, priklausomai nuo situacijos, buvo įpareigoti sustabdyti tokių prekių tiekimą, sumokėti baudą arba tiesiog įspėti.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė tvirtino, kad turguose prekiaujantys asmenys moka visus jiems nustatytus mokesčius ir turi prekių įsigijimo dokumentus, tačiau neneigė, jog kartais pasitaiko ir pažeidimų. Vis dėlto tai, jos vertinimu, įvyksta retai.

"Turguose prekiaujantys asmenys laikosi visų jiems nustatytų reikalavimų, nes yra išskirtinai griežtai prižiūrimi kontrolės pareigūnų. Turguose vyksta teisėta prekyba, įsivežti prekes iš Europos Sąjungos šalių nėra draudžiama ir negali būti varžoma. Tiek verslo subjektai, tiek gyventojai perka ir veža prekes pardavimui iš ten, kur pigiau, ir parduoda savo kainomis. Visa tai reguliuoja rinka (...). Įvertinant tai, kad turgavietėse, be smulkiųjų verslininkų prekiautojų, prekiauja ir įmonės bei ūkininkai, būtų neteisinga teigti, kad turgavietėse išvis nerandama vienokių ar kitokių pažeidimų, bet tai nėra reiškinys, išsiskiriantis iš bendros prekybos rinkos Lietuvoje", - teigia Z. Sorokienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įvertinusi didelę mokesčių nemokėjimo riziką vaisių ir daržovių prekybos versle, jau antrus metus vykdo projektą "Vaisių ir daržovių prekyba", siekdama mažinti "šešėlį" bei užkirsti kelią pajamų apskaitymo vengimui. VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, dažniausiai pasitaikantis būdas, kuriuo siekiama mokėti mažesnius mokesčius į biudžetą, yra didmeninę prekybą vaisiais ir daržovėmis vykdančių įmonių sprendimas buhalterinėje apskaitoje nepajamuoti visų iš Europos Sąjungos - dažniausiai Lenkijos - atvežamų prekių ir jas parduoti be įsigijimo dokumentų individualią prekybinę veiklą pagal verslo liudijimą ar pažymą vykdantiems gyventojams turgavietėse ir kioskuose.

"Savo ruožtu šie asmenys neįtraukia į apskaitą dalies prekių įsigijimo dokumentų, deklaruodami sumažintas pajamas iš ūkinės komercinės veiklos. Dėl to ypatingą dėmesį skiriame didmeninę prekybą vykdančioms įmonėms, kad užtikrintume faktinių pardavimo pajamų apskaitą bei sustiprintume prekių įsigijimo ir pardavimo ūkinių operacijų apskaitos kontrolę", - kalbėjo A. Klerauskas.

VMI atstovas atskleidė, jog šiais tikslais Vilniaus Kirtimų ir Kauno "Urmo" prekybos bazėse, kuriose yra susitelkusi didelė dalis didmeninę prekybą vykdančių įmonių, įvairiu paros metu yra atliekami stebėsenos ir tikrinimo veiksmai. Jo teigimu, surinkta informacija liudija, jog pajamų slėpimo mastai dideli.

"Atliekant ūkio subjektų tikrinimus "Urmo" bazėje nustatyta, kad viena įmonė, įsigydama prekes iš Lietuvos ir Lenkijos ūkio subjektų be jokių apskaitos dokumentų ir taip pat parduodama jas be dokumentų, per 5 mėnesius neapskaitė ir nedeklaravo daugiau kaip 1 mln. litų realizacijos pajamų. Tokiu būdu įmonė nuslėpė apie 210 tūkst. litų pardavimo PVM ir apie 150 tūkst. litų pelno mokesčio, sumažino tikrąją mokesčio bazę", - pasakojo A. Klerauskas.

Jis pažymėjo, jog atitinkamas dėmesys skiriamas ir individualią veiklą vykdantiems asmenims: tikrinamos transporto priemonės minėtųjų prekybos bazių Vilniuje ir Kaune prieigose, siekiant išsiaiškinti, ar prekės gabenamos turint jų įsigijimo dokumentus.

"Pavyzdžiui, tik vieno tokio tikrinimo metu buvo nustatyti 7 asmenys, gabenę vaisius ir daržoves Kirtimų bazių rajone be prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Už tokio pobūdžio pažeidimus asmenims, gabenusiems prekes, surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai", - atskleidė VMI atstovas.

A. Klerauskas pripažino, jog pradėjus taikyti kontrolės priemones įmonių veiklos rodikliai paprastai ženkliai keičiasi. Jis pateikė pavyzdį, kai kelių įmonių, prekiaujančių Kirtimų bazėje, pardavimo pajamos šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su 2011 m., išaugo daugiau kaip 70 proc. Tačiau kartu VMI atstovas stebėjosi, kodėl prekiautojai vaisiais ir daržovėmis taip nenoriai mokosi iš savo "įkliuvusių" kolegų.

"Stebina tai, jog ne visi verslininkai mokosi iš svetimų klaidų ir kolegų patirties, nors viešumoje buvo pateikta nemažai informacijos apie analogiško projekto rezultatus taksi versle. Jie tikisi, kad net ir jų įmonės atžvilgiu pradėti veiksmai tėra atskiri epizodai, kurie užsibaigs atskirais patikrinimais", - reziumavo A. Klerauskas.