Anglijoje gyvenančiai lietuvei per pusę metų buvo nurašyta 130 tūkst. eurų skola, po to, kai Lietuvoje pasiėmusi paskolą iš banko ji prarado darbą ir išvyko iš gimtosios šalies.
„Šis sprendimas suteikė man galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Priešingu atveju didžiulės skolos mane ko gero būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos, o kreditorius vis tiek nebūtų susigrąžinęs bent kiek apčiuopiamesnės skolos dalies. Labai gaila, kad Lietuvoje kol kas dar nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas ir vienintelė galimybė bankrutuoti yra kitose ES šalyse, kur tokie įstatymai veikia“, - sako M. Špakauskaitė.
Nuo tos dienos, kai jai buvo paskelbtas bankrotas, skoloms padengti iš M. Špakauskaitės nebus reikalaujama nė cento, nepaisant to, kokios jos pajamos bus ateityje.
Pasak „Insolbaltika UK“ konsultanto nemokumo klausimais Andrejaus Smolenko, dirbusio su M. Špakauskaitės byla, užtenka Anglijoje pragyventi ne mažiau šešių mėnesių, kad kitos ES valstybės piliečiui šioje šalyje būtų galima kreiptis dėl bankroto.
Tačiau jis pabrėžia, kad Anglijos teismai labai atidžiai tikrina faktus, dėl kokios priežasties žmogus atvyko į šią šalį ir kodėl jis negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
„Bankrotas – ne būdas išvengti atsakomybės už skolas, o nemokių skolininkų finansinio reabilitavimo mechanizmas, veikiantis didžiojoje dalyje ES valstybių“, - aiškina Anglijoje dirbantis konsultantas nemokumo klausimais.
Pasak Lietuvoje dirbančio advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos, abejonių, kad kitose ES šalyse įvykę Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažįstami ir Lietuvoje nebeliko šiemet tai patvirtinus Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Nuo šiol Lietuvos piliečiai gali naudotis kitose ES šalyse įstatymų teikiama galimybe bankrutuoti fiziniams asmenims ir jų bankrotas turi būti pripažįstamas ir Lietuvoje, nepaisant to, kad mūsų šalyje dar nėra priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas“, - sako G. Žlioba.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė oficialiai bankrutuoti gali tapti dar viena priežastimi emigruoti Lietuvos piliečiams į kitas ES šalis.
„Jei žmogus dvejoja, ar bandyti ieškoti išeities Lietuvoje, ar vykti į užsienį, jis gali rinktis pastarąjį variantą. Juk Vakarų Europoje daugeliu atveju ne tik daugiau galimybių užsidirbti, bet ir nepavykus to padaryti – atsikratyti skolų šleifo bankrutuojant“, - atkreipė dėmesį advokatas G. Žlioba.
Rašyti komentarą