Andrius Kubilius - už kasos aparatus turguose

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus ir žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus, kasos aparatai yra būtini kovojant su šešėline ekonomika. Įvedant kasos aparatus būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis ir sudarytos galimybės kompensuoti kasos aparatų įsigijimo išlaidas.

"Klausimo, ar reikia statyti kasos aparatus, manau, nebėra - dabar reikia spręsti klausimą, kaip tai padaryti", - Vyriausybės išplatintame pranešime cituojamas A. Kubilius.

Premjero teigimu, siekiant įgyvendinti 2011 metų biudžeto nuostatą surinkti iš "šešėlio" ir kontrabandos milijardą litų, sutvarkyti prekybos apskaitą maistu prekiaujančiose turgavietėse yra būtina, to esą reikalauja ir Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojai.

"Lietuvos ūkininkai tiesiog reikalauja kasos aparatų - jiems pabodo konkuruoti su nežinia iš kur atvežama mėsa ir kitais žemės ūkio produktais, kuriais prekiaujama bet kaip. Iš tikrųjų mes net apytikriai negalime žinoti, kiek ir už kiek turguose parduodama lietuviškų produktų, ir kiek - iš svetur", - teigia K. Starkevičius.

Pasak ministro, šių priemonių skatina imtis ir tai, jog jau yra ūkininkų, kurie diegiasi kasos aparatus savanoriškai. Sektinas pavyzdys yra prekyba Lietuvos ūkininkų produkcija didžiuosiuose prekybos centruose, kuri, pasak ministro, rodo, kad "ūkininkų produkcija galima ir reikia prekiauti laikantis civilizuotų apskaitos taisyklių".

Ministras nurodo ir Žemės ūkio ministerijos valdomos įmonės - Baisogalos valstybinės kiaulių veislininkystės stoties pavyzdį. Įmonė sėkmingai prekiauja Vilniaus Halės ir Kalvarijų turgavietėse. Kasos aparatus savo prekyvietėje turi įsirengęs ir vienas pažangiausių Panevėžio rajono ūkininkų Arūnas Čimolonskas.

"Kasos aparatai naudojami visame pasaulyje, jie laikomi labai veiksminga priemone kovoti su "šešėliu" ir kontrabanda, ir pažadu - šita Vyriausybė šią priemonę ryžtingai naudos", - pažymėjo A. Kubilius.

Premjero patarėjo Mykolo Majausko duomenimis, kasos aparatų diegimas leistų tiksliai fiksuoti kiekvieno prekiautojo parduodamų prekių kiekį, kainą, gautas pajamas, aiškiai nustatytų ribą, kada reikia registruotis PVM mokėtoju.

Kasos aparatų naudojimas užtikrintų verslo skaidrumą, apskaitos kontrolę, neleistų vykdyti nereglamentuotos, šešėlinės veiklos, pagerintų mokesčių surinkimą. Be to, pirkėjas, gavęs kasos kvitą, visada galėtų teisiškai reikšti pretenzijas dėl prekės kilmės, kokybės kainos, svorio ir pan. Tai, anot M. Majausko, stiprintų pasitikėjimą pardavėju, skatintų pirkti lietuviškos kilmės žemės ūkio produkciją.

M. Majausko teigimu, sunku tiksliai vertinti, kiek prekeivių turėtų įsigyti kasos aparatus.

Oficiali prekių apyvarta Lietuvos turgavietėse 2009 metais sudarė 1,1 mlrd. litų. Iš šios sumos 0,58 mlrd. litų sudarė maisto prekės (52 proc.), apie 0,5 mlrd. litų - ne maisto prekės (44 proc.) ir apie 40 mln. litų - augalai ir gyvūnai (apie 4 proc.). Vilniaus apskrities turgavietėse prekių apyvarta siekė 333 mln. litų (apie 30 proc.), Klaipėdos apskrities turgavietėse - 227 mln. litų (20 proc.), Kauno apskrities turgavietėse - 166 mln. litų (apie 15 proc.).

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžioji dalis Lietuvos prekyviečių yra mišraus tipo, tai yra, jose prekiaujama nuo prekystalių lauke ir įrengtuose prekybos paviljonuose.

Didžiausi prekybos paviljonai yra įrengti 6 prekyvietėse Kauno mieste, Vilniuje - keturiose, Šiauliuose - trijose ir dviejose prekyvietėse Klaipėdoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra įregistravusi ir išdavusi maisto tvarkymo pažymėjimus 2 tūkst. 650 prekiautojų maisto produktais prekyvietėse. Verslo liudijimai prekybai ne maisto produktais prekyvietėse šiuo metu išduoti 8 tūkst. 460 asmenims.