Analitikė: darbo rinkos rodikliai santūriai patvirtina ūkio atsigavimo pradžią

Analitikė: darbo rinkos rodikliai santūriai patvirtina ūkio atsigavimo pradžią

Statistikos departamentui paskelbus, kad ikimokestinis darbo užmokestis palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ūgtelėjo 1,2 proc., iki 2055,8 lito, banko DnB NORD grupės vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, jog darbo užmokesčio kilimas atrodo ankstyvas arba net absurdiškas.

"Yra baiminamasi, kad pernelyg spartus darbo užmokesčio augimas gali sukelti amerikietiškų kalnelių efektą, kai po staigaus kilimo ūkiui teks vėl skaudžiai nusileisti dėl prarastų konkurencingumo pozicijų. Tačiau šiandien Lietuvai yra svarbu neužšaldyti atlyginimų mažiausiame lygyje, o visais būdais skatinti darbo našumo augimą, kuris galėtų kompensuoti keliais procentiniais punktais padidėjusias darbo sąnaudas", - sako specialistė.

J. Rojaka apgailestauja, kad naujausi materialinių investicijų rezultatai proveržio šioje srityje nežada - pirmąjį šių metų pusmetį įmonės investavo beveik penktadaliu mažiau nei prieš metus, itin lėtai gerėja ir kreditų pasiekiamumas.

"Todėl spartesnio darbo užmokesčio augimo dar teks palaukti, tuo labiau kad antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje išliko vienas aukščiausių ES", - sako J. Rojaka.

Tokios pat nuomonės yra "Swedbank" vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė.

Po kelių mėnesių iš eilės nuotaiką gerinančių rodiklių - eksporto augimo, pramonės atsigavimo, transporto srautų gausėjimo - pasirodė ilgai lauktas teigiamas signalas iš darbo rinkos. Bruto darbo užmokestis palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu ūgtelėjo 1,2 proc., iki 2055,8 lito, tačiau per metus jis vis dar smuko 5,4 proc. Teigiamas metinis pokytis fiksuotas tik keliose veiklos srityse - elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (1,1 proc.), informacija ir ryšiai (0,7 proc.) ir kita aptarnavimo veikla (1,6 proc.).

Per ketvirtį labiausiai darbo užmokestis augo tose veiklose, kurios pernai itin smarkiai apkarpė darbo sąnaudas ir neteko daugiausiai darbuotojų, dalis kurių buvo privesti palikti šalį ir ieškoti uždarbio svetur arba persikvalifikuoti. Pavyzdžiui, statybos veikloje vidutinis užimtųjų skaičius per 2009 m. smuko beveik ketvirtadaliu, kasybos veikloje - penktadaliu.

Pasak J. Rojakos, siekdami užkirsti kelią tolesniam darbo jėgos nutekėjimui ir pritraukti kvalifikuotus darbuotojus net ir negausiems naujiems projektams vykdyti, darbdaviai buvo priversti peržiūrėti darbo užmokesčio politiką. Kitose veiklose (pavyzdžiui, transportavimo ir sandėliavimo), darbo užmokesčių augimą skatino spartesnis nei viso ūkio atsigavimas bei konkurencija su užsienio įmonėmis.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder