Analitikai: progresiniai mokesčiai pajamų nepadidins

Seime pirmąjį barjerą perkopęs opozicinės Socialdemokratų frakcijos siūlymas įvesti progresinius mokesčius yra sunkiai suvokiamas ir pateisinamas, juolab kad tai pagilintų socialines problemas, o padidėjusio pajamų srauto į valstybės biudžetą tikėtis yra praktiškai neįmanoma, teigia analitikai.

Kaip pažymi ekonomistas, "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis, vienintelis akivaizdus progresinių mokesčių teorinis pliusas šiuo metu - ypač didelės socialinės atskirties mažinimas, tačiau, be šio privalumo, yra daugybė minusų, kurie paliečia paprastus žmones.

"Šių mokesčių įvedimas padaro mokestinę sistemą gerokai sudėtingesnę, progresiniai mokesčiai, deja, skatina šešėlį, ir jie turi labai neigiamą įtaką kvalifikuotai darbo jėgai. Pas mus ir taip yra per didelis potraukis kvalifikuotiems darbuotojams važiuoti į Vakarų Europą, kur atlyginimai yra gerokai didesni nei Lietuvoje. Šiuo metu papildomai apmokestinti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, mano manymu, yra pats netinkamiausias laikotarpis. Nesuvokiu, kodėl dabar pasiūlytas toks keistas variantas, kuris, matyt, yra maksimaliai nepalankus dabartinei Lietuvos situacijai", - naujienų agentūrai ELTA sakė R. Rudzkis.

Pasak jo, tokie akibrokštai greičiausia tėra rinkėjų balsų medžioklė prieš artėjančius Seimo rinkimus ir noras atkreipti dėmesį populistiniais įstatymų projektais, o ne apgalvotas siūlymas spręsti susikaupusias problemas.

"Jeigu mes staiga padidinam apmokestinimą kažkurios darbuotojų grupės, aišku, tų mokesčių ateis daugiau, bet jie ir ateis rytoj, nes žaibiškai ekonomika nesikeičia, tai bus žaibiškas įplaukų padidėjimas. Tačiau atkreipkime dėmesį, kad prasidės netiesioginis poveikis - investicijų stabdymas, gyventojų emigracija ir šešėlio stiprėjimas. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje mes gausime tik neigiamą rezultatą. Mokesčių politika turėtų būti labai stabili, negalima šokinėti nuo vieno pasiūlymo prie kito. Jeigu valstybė pasirenka prioritetus, kad reikėtų pritraukti investicijas, kovoti su šešėliu, tai ir mokesčiai tam tikslui turi tarnauti. Negalima kas keli mėnesiai kaitalioti pirmyn atgal sprendimus", - pabrėžė R. Rudzkis.

Analitiko vertinimu, šiuo metu aklai užsiimti progresinių mokesčių sistemos kūrimu tikrai nevertėtų, kadangi pagrindinės problemos slypi pernelyg sudėtingoje šalies mokesčių sistemoje, kurią derėtų padaryti kur kas paprastesnę.

"Mokesčių sistemos reformos rėmuose jau gal ir būtų galima pasvarstyti apie šio mokesčio galimas optimalias versijas. Labiausiai peršasi mintis, kad jeigu ir įvesti progresinius mokesčius, tai pirmiausia reikėtų pakelti tą progresyvumo kartelę gerokai aukščiau, ir tai būtų pats tikslingiausias variantas. Šiuo metu socialinė atskirtis Lietuvoje yra tikrai per didelė, ir tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė nemato kitų būdų, kaip sumažinti tą atskirtį, kad ir per lengvatas, pašalpų sistemą, tai tik tuo atveju reikia svarstyti. Tačiau labai gerai patyrinėjus, ar viskas neišaugs į atvirkščią variantą", - apibendrino ekonomistas.

Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva pabrėžė, jog ilgametė patirtis rodo, kad padidinti mokesčių tarifai tikrai nereiškia papildomų pajamų į biudžetą.

"Išaugus mokesčių tarifams didėja paskatos visų pirma vengti mokesčių ir lįsti į šešėlį, taip pat mažėja paskatos kažką kurti papildomai. Jeigu žmogus dirba daugiau, kad daugiau užsidirbtų, jeigu vis didesnė dalis jo uždirbto papildomo lito bus paimama mokesčiams, ateis toks laikas, kai žmogus sakys, kad jam nebeapsimoka dirbti papildomai. Tos papildomos vertės jis nesukurs, ir nebus nuo ko mokėti mokesčių į biudžetą", - aiškino K. Leontjeva.

Progresiniai mokesčiai LLRI analitikės tikinimu, siejasi ir su šalyje besiformuojančios viduriniosios gyventojų klasės žlugdymu.

"Tuos aukštesnius tarifus moka ne kažkokie turčiai ir įžymybės - moka paprasti žmonės, o tie, kurie uždirba daug, tikėtina, kad jie gauna daugiau dividendų, ir, tikėtina, kad jie savo veiklą perkeltų į tas šalis, kuriose nėra įvestas progresinių mokesčių tarifas. Kapitalas paprasčiausiai išvažiuotų iš Lietuvos, o tie, kurie turi darbo santykius, tikėtina, kad negrįžtų arba rastų įvairių schemų, kaip apeiti ir išvengti šio mokesčio. O būtent vieningas tarifas ir išimčių nebuvimas užtikrina ir tokį sąžiningesnį mokesčių mokėjimą. Atsiradę papildomi mokesčių tarifai pakenktų ir mokesčių sistemos skaidrumui", - sakė K. Leontjeva..

Su šiais teiginiai buvo linkęs sutikti ir liberalų atstovas, Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas, frakcijos vardu pabrėžęs, jog bet kokie nauji mokesčiai šiuo metu valstybėje įneštų dar didesnę sumaištį.

"Šį mokestį būtų geriausia traktuoti kaip naujo mokesčio padidinimą ir šiuo atveju tikėtis įplaukų padidėjimo į biudžetą yra labai sudėtinga arba tiesiog neįmanoma. Didindami mokesčių tarifą sunaikinsime arba stipriai apribosime besiformuojančią vidurinę klasę", - teigė A. Čaplikas.

Valdančiosios koalicijos atstovas taip pat pažymėjo, jog šiuo metu optimaliausia, ką būtų galima padaryti, tai svarstyti apie kai kurių prabangos prekių grupių papildomą apmokestinimą, kuris paliestų tik pačius turtingiausius gyventojus, kurių skaičius šiuo metu šalyje yra apie 2-3 proc.

"Tikiuosi, kad tie modeliai, kurie dabar yra teikiami, bus atmesti. Manau, kad artėjantys rinkimai arba nevykusi rinkimų strategija ir sąlygoja tokius veiksmus. Viduriniąją klasę šie mokesčiai tiesiog pribaigtų. Juk 4 tūkst. litų yra tikrai nedidelės pajamos. Kaip tik reikia siekti ir daryti viską, kad kiti, uždirbantys 2-3 tūkstančius, uždirbtų daugiau, o ne bandyti "nuspausti" tuos žmones, kurie dirba", - tvirtino A. Čaplikas.

Antradienį interviu Lietuvos radijui Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, jog, jo manymu, nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra svarbesnis nei siūlomi progresinių mokesčių variantai, atkreipdamas dėmesį į sudėtingą Lietuvos mokesčių sistemos situaciją, kurioje aiškiausiai matoma teisingumo stoka. Vyriausybės vadovo tikinimu, nors dalis konservatorių palaiko progresinių mokesčių idėją, o liberalai yra griežtai prieš juos nusistatę, tai neturės jokios įtakos koalicijos stabilumui.

Skeptišką nusistatymą dėl progresinių mokesčių buvo išreiškusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri siūlė mažinant socialinę atskirtį pirmiausia siekti turto apmokestinimo.

Seimas pradėjo svarstyti Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus Seimui pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai.

Jeigu Seimas pritartų, pajamos būtų apmokestinamos tokiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 33 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 40 proc. tarifu.