Analitikai: po 15 metų Lietuvoje pritrūks darbingo amžiaus žmonių

Lietuvos demografinė padėtis šiuo metu kaip niekada palanki ekonomikos plėtrai - beveik du iš trijų šalies gyventojų yra darbingo amžiaus, jie sudaro 64 proc. visuomenės. Tokia situacija netrukus pradės drastiškai keistis ir po penkiolikos metų darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei šiuo metu yra darbo vietų, skaičiuoja "Nordea" analitikai.

Tokia situacija susiklostys dėl to, kad šiuo metu į darbo rinką įsiliejanti 1990-ųjų karta nesugebės kompensuoti į pensiją išeinančiųjų skaičiaus - tai gausi pokario kūdikių bumo karta, tuo tarpu nepriklausomos Lietuvos pradžioje gimstamumo rodikliai buvo prasti.

Pasak "Nordea Bank Lietuva" ekonomisto Žygimanto Maurico, darbingo amžiaus žmonių iki šiol Lietuvoje daugėjo, nors bendras gyventojų skaičius smarkiai nyksta. "Būtent šis demografinis pokytis iki šiol padėjo šuoliuoti Baltijos tigrams - jau kurį laiką universitetus baigia ir į darbo rinką aktyviai įsilieja 1980-ųjų vaikai - juos galime vadinti paskutiniaisiais socializmo vaikais, ir jų yra daug", - sako Ž. Mauricas.

Šiuo metu Lietuvos demografinė padėtis yra kaip niekad palanki ekonomikos plėtrai: kone du iš trijų Lietuvos gyventojų yra darbingo amžiaus, o likęs vienas gyventojas priklauso vienai iš gana negausių pensininkų ar vaikų grupių. Tokią Lietuvos gyventojų situaciją statistikai vadina demografiniu langu - tai laikas, kai pensininkų skaičius dar nebūna smarkiai išaugęs, o vaikų skaičius dėl prastėjančių gimstamumo rodiklių jau būna sumažėjęs. Šis langas Lietuvoje užsivers jau per kelerius ateinančius metus - net jei darytume prielaidą, kad jauni žmonės daugiau iš Lietuvos neemigruos, per artimiausią dešimtmetį 20-24 metų gyventojų Lietuvoje sumažės visu trečdaliu, o 25-29 metų žmonių bus apie 5 proc. mažiau nei yra šiuo metu.

"Blogiausia yra tai, kad šiuo metu Lietuvos ekonominė padėtis nėra palanki visuomenės demografinėms tendencijoms - šalies ūkis nesugeba sukurti užtektinai naujų darbo vietų, būtent todėl tokia didelė norinčių ir galinčių dirbti gyventojų dalis yra priversta arba minti Darbo biržos ir "Sodros" slenksčius, arba ieškoti laimės svetur" - pažymi ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, ateityje didžiausi iššūkiai laukia gimusiųjų paskutinįjį socialistinio rojaus dešimtmetį - 1980-aisiais. Jie turės ne tik išlaikyti savo į pensiją greitu laiku išeisiančius tėvus, tačiau ir užauginti nemažą vaikų būrį, kurie galėtų tapti pamatu tolesnei Lietuvos raidai.

"Didžiausia rizika yra ta, kad vietoje trečiosios kūdikių bumo kartos, kurios galėtume sulaukti, jei šalyje būtų palankios ekonominės sąlygos, dabartinės mamos pagimdys paklydusių vaikų kartą, ir tai gali turėti didelę neigiamą įtaką tolesnei Lietuvos demografinei bei ekonominei raidai", - pabrėžia "Nordea" ekonomistas.

Vadinasi, po 20 metų demografinė padėtis Lietuvoje pasikeis nuo dviejų anūkų vienam seneliui iki dviejų senelių vienam anūkui. Jei niekas nepasikeis ir toliau, po 40 metų vienu anūku jau galės džiaugtis beveik trys seneliai.

Beužsiveriantis demografinis langas išryškins ir kitą tendenciją: po 20 metų pirmuoju socialinės ir ekonominės raidos smuiku gros "socializmo vaikų", gimusių 1980 metais, kartos gyventojai. Kiek vyresni už juos bus gana negausūs X kartos (arba kitaip - prarastosios kartos) gyventojai, gimę 1960-1970 metais, o kiek jaunesni bus labai negausūs "permainų vaikų", gimusių po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, kartos gyventojai. Taigi paskutinįjį socialistinio rojaus dešimtmetį gimusių gyventojų lauks tikrai nemaži iššūkiai: ne tik išlaikyti savo į pensiją greitu laiku išeisiančius tėvus, tačiau ir užauginti daug vaikų, kurie bus pamatas tolesnei Lietuvos raidai.