Algirdas Šemeta: "Bankams gelbėti nebereikės mokesčių mokėtojų pinigų"

„Yra bendros taisyklės, kaip pertvarkyti bankus naudojant kreditorių pinigus ir turtą", - sakė eurokomisaras.

Pasak A. Šemetos, krizės laikotarpiu ES šalys narės bankams gelbėti skyrė didžiulius pinigus, dauguma kurių buvo paimti iš mokesčių mokėtojų kišenės.

„Per visą krizės laikotarpį šalys narės skyrė 4,5 trilijono eurų bankų sunkumams spręsti, ir daugiausiai tai buvo mokesčių mokėtojų pinigai", - teigė eurokomisaras.

Pasak jo, šią direktyvą būtina priimti kuo greičiau, o kitas žingsnis Europos ekonominei ir pinigų sąjungoje yra centralizuotos bankų pertvarkos sistemos sukūrimas.

„Šį pasiūlymą komisija jau baigė parengti, ir jis bus pateiktas jau liepos mėnesį. Labai svarbu, jog šalių vadovai duotų greitą impulsą šioms deryboms, kad jos būtų užbaigtos kuo greičiau ir bankų sąjunga pradėtų funkcionuoti", - sakė A. Šemeta.

Didžiausia problema, pasak jo, yra tai, kad bankų problemos yra perkeliamos ant valstybės pečių. A. Šemeta pateikė Airijos pavyzdį.

„Airija turėjo puikią viešųjų finansų politiką, tačiau, kai jos bankai susidūrė su didžiulėmis finansinėmis problemomis, pačios šalies padėtis tapo labai prasta", - kalbėjo jis.

Bankų sąjunga būtų atviras mechanizmas, ir ji būtų privaloma visoms ES valstybėms, o ne Sąjungos šalys prie jos galėtų prisijungti savanoriškai.

Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį Europos finansų ministrai susitarė dėl naujų taisyklių, kurios ateityje perkels finansinės pagalbos bankams naštą nuo mokesčių mokėtojų pečių į finansų sektorių. Taip siekiama numalšinti visuomenės pyktį dėl finansinės pagalbos bankams pastaraisiais metais.

Priemonės, kurias dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, privers nuostolius pirmiausia padengti bankų savininkus ir obligacijų turėtojus, o tik tada indėlininkus, turinčius daugiau nei 100 tūkst. eurų.

"Svarbu, kad visa Europa susitartų ir našta nebeslėgtų mūsų mokesčių mokėtojų", - sakė Airijos finansų ministras Maiklas Nūnanas (Michael Noonan), pirmininkaujantis šių derybų metu. Jis teigė, kad vyriausybėms nebereikėtų gelbėti didžiųjų bankų, be to, dingtų ir būtinybė įsikišti kaimyninėms šalims.

Pagal siūlomas taisykles viešąsias lėšas bankams gelbėti būtų leidžiama naudoti tik išimties tvarka, jeigu banko nuostoliai viršytų 8 proc. visų banko įsipareigojimų. M. Nūnano teigimu, taip didžiausia pagalbos dalis būtų suteikta paties banko narių, o ne iš viešųjų lėšų. Jis tikisi, kad naujosios taisyklės bus parengtos vėliausiai kitų metų pradžioje, o įsigalios nuo 2018 m.