Albertas Gapšys: Pigus maistas veda į pražūtį

- Kodėl Lenkijai apsimoka turėti lengvatinį PVM maisto produktams, o Lietuvai neapsimoka atpiginti net mėsos ir jos gaminių? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio.

- Žemą produktų kainą Lenkijoje lemia ne tik 5 proc. PVM, bet ir tai, kad per pastaruosius kelerius metus zlotas prarado vertę lito ir euro atžvilgiu. Lenkijos fenomenas, jei vertintume ES kontekste pagal maisto prekių kainų indeksą, - apie 63 proc. ES vidurkio, o pas mus - 75 proc.

- Ar turėdami žemą PVM lenkai neišlošia dėl pirkimų masto, nes ne tik lietuviai masiškai traukia į Suvalkus ir grįžta su pilnais automobiliais maisto, bet ir buvusios Rytų Vokietijos gyventojai?

- Bendras PVM Lenkijoje siekia 23 proc., bet žmonės perka ne tik pigų maistą, bet ir kitų prekių. Tai lenkams naudinga. Mūsų institutas yra siūlęs ir pas mus visam maistui sumažinti PVM iki 9 proc., o kitoms prekėms kilstelėti iki 22-23 proc. Tokiu atveju valstybės biudžetas neprarastų nė cento, o maistas būtų pigesnis, o tie pinigai, kuriuos mūsų tautiečiai išveža į Lenkiją, liktų čia.

Tačiau yra vienas „bet“: sumažinus PVM, produktų pigimo galima tikėtis ten, kur yra konkurencija. O pas mus pieno, grūdų perdirbimo, prekybos sektoriuose vyrauja oligopolinės struktūros. Pieno sektoriuje iš 37-39 buvusių įmonių liko 5, miltus iš esmės gamina tik 2 įmonės, duonos rinką dalijasi 5 stambios įmonės. Aišku, jos visos ginčysis, kad konkuruoja tarpusavyje, bet stebėjimai rodo, jog tikros konkurencijos, kuri mažintų gaminių kainą, nėra. Todėl ir sumažinus PVM, po kokių pusės metų kainos grįžtų prie buvusių aukštumų, o visa nauda atitektų perdirbėjams ir prekybininkams.

- Bet Lietuvoje iki 2009 m. buvo lengvatinis PVM mėsai, ir valstybė dėl to nesužlugo. Kodėl dabar apie naudą vartotojams bijoma net užsiminti?

- Mėsos sektoriuje didesnė konkurencija, yra daugiau kaip 15 stambesnių įmonių. Be to, mažesnio PVM poreikį diktavo turgus, kur kiauliena buvo parduodama be PVM (prekeivis privalo mokėti PVM tik tada, kai apyvarta viršija 150 tūkst. litų per metus). Bet krizė vertė gelbėti biudžetą, o PVM yra pati lengviausia priemonė surinkti mokesčius.

- Kitos valstybės ir valdžios rūpinasi savo piliečių, rinkėjų gerove, o pas mus kažkodėl stengiamasi numelžti tą, kurį lengviausia. Jei už maistą mokėtume pigiau, ar tai nepaskatintų kitų prekių vartojimo ir tuomet atsigautų kiti šalies ūkio sektoriai?

- Nežinau, apie ką galvoja mūsų vadinamieji ekonomikos žinovai. Jie šneka, kad gyventojai bankuose turi labai daug pinigų ir kad nėra skatinamas vartojimas vidaus rinkoje. Bet kai imama kalbėti apie žmonių atostogas ar šventines dienas, jie šaukia, kad nedarbo dienų per daug, reikia mažinti. O juk vartojimas išauga būtent per šventes ir atostogas! Jų sumažinus, vartojimo gal iš viso nebeliks... Nuolat akcentuojamas eksportas, bet negalvojama, kaip vidaus rinkoje sudaryti sąlygas žmonėms išleisti pinigus.

- Keista, kad visame pasaulyje perkant didelį to paties produkto kiekį, kaina daug mažesnė ir pardavėjas džiaugiasi daug pardavęs, o pas mus per išpardavimus, kai kaina nuleidžiama vos 30 proc., perkamų prekių kiekis ribojamas iki 10 ar 12? Kodėl žmogui neleidžia pirkti tiek, kiek jis nori? Juk visam gyvenimui tikrai neprisipirks...

- Viena vertus, tos akcijos yra neteisėtas dalykas ir jas reikėtų uždrausti. Sutinku, kad jos sumažina kainą ir vartotojui dėl to tarsi geriau. Kita vertus, supraskime kitą dalyką: parduodama stambių įmonių produkcija, gerokai pigiau nei už savikainą. Tai reiškia, kad tam tikro produkto kaina dempinguojama ir taip žlugdomi smulkesni jo gamintojai, kurie negali pardavinėti jo pigiau nei už savikainą, antraip tiesiog bankrutuos. Tai prieštarauja konkurencijos dėsniams, pavyzdžiui, Norvegijoje tokios akcijos buvo uždraustos dar prieš kelis dešimtmečius.

Bet yra ir kitų būdų apgaudinėti vartotojus. Ar atkreipėte dėmesį, kad parduotuvėse nebeliko pieno pakuočių ir maišelių po 1 litrą? Pienas sufasuotas po 0,9 litro, o žmogui pasąmonė vis dar sako, kad jis perka litrą pieno. Kaina mažesnė negu buvo prieš porą metų, bet ją perskaičiavus 1 litrui, pasirodo, kad ji anaiptol nesumažėjusi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“