Akcizas padidėjo tik dyzelinui, tai kodėl pabrango benzinas?

Labiausiai parlamentarą papiktino tas faktas, kad pabrango ne tik dyzelinas, bet ir benzinas, nors Vyriausybė nuo sausio 1 d. akcizą padidino tik dyzelinui.

V.Kamblevičiaus pastebėjimu, dyzelinui akcizą padidinus nuo 330,17 iki 347 eurų už toną, litras šios rūšies degalų pabrango 2-6 euro centais. O buvo prognozuojama, kad 5 proc. padidinus akcizą dyzelino litras tiek daug neturėjo pabrangti.

„Žadėjo, kad bus tik 2 euro centai, o dabar 6 ir daugiau. Matote, kad tinklai sutarę ir didina vienodai, tai panašu į kartelinį susitarimą“, - „Vakaro žinioms“ savo įtarimus dėstė Seimo narys.

Jis sako su kolegomis analizavęs degalų kainas po Naujųjų metų ir jie padarę išvadą, kad kaina, prisidengiant akcizu, sąmoningai padidinta tris kartus. O kažkodėl benzino litras, nors jo akcizas nejudintas, pabrango 4 euro centais.

Parlamentaras teigė branginimo priežasčių su degalinių tinklais net nebandęs aiškintis, nes tai esąs bergždžias darbas.

V.Kamblevičius sako netikintis degalų pardavėjų pasiteisinimais, kad jie priversti didinti kainas dėl naftos brangimo.

„Jie pasiima atsargai 1-2 centus dėl žaliavos pabrangimo, bet pažiūrėkite, kad pastaruoju laikotarpiu žaliava nebrango“, - tvirtina „tvarkietis“.

Jo tikinimu, visuose degalinių tinkluose degalų kainos yra „šimtu procentų vienodos“, tik dėl klaidinimo skiriasi trečiu skaičiumi po kablelio.

Štai ką apie dyzelino ir benzino pabrangimą „Vakaro žinioms“ paaiškino Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys. Pasak jo, padidinus akcizą ir pridėjus PVM, litras dyzelino pabrango nežymiai - apie 2,5 euro cento. Tačiau didesnį pabrangimą lėmė naftos kaina.

„Sutapo, kad gruodžio mėnesį gana smarkiai, nuo maždaug 60 iki beveik 70 dolerių už barelį, kilo naftos kainos. Kitas dalykas, benzino ir dyzelino rinkos kaina biržoje yra visiškai skirtingi dalykai, nepriklausantys nuo naftos kainos. Todėl negalima išvesti tiesioginio santykio tarp benzino ir dyzelino kainos. Ir jų paklausa rinkose skirtinga, tad ir kainodara skirtinga. Pavyzdžiui, jeigu paklausa padidėjo benzinui, jo kaina gali šoktelti vien dėl to“, - įvairias situacijas modeliavo Degalinių sąjungos direktorius. O kadangi kainas diktuoja Roterdamo birža, Mažeikių naftos gamykla reaguoja, net jeigu benzino paklausa padidėja kur nors Indijoje, Pakistane ar Kinijoje. Esą dėl to, pavyzdžiui, neseniai „Orlen“ gamykloje benzinas vieną dieną buvo pabrangęs „nerealiai“.

Direktorius nesiėmė svarstyti, ką V.Kamblevičiui galėtų atsakyti Konkurencijos taryba, kuri tyrimo raginama imtis nebe pirmą kartą: „Sakyčiau, jeigu visur degalinėse būtų vienoda kaina, tada būtų galima kažką įtarti. Bet pasižiūrėkite, dabar tikrai to nėra. Jeigu nėra, vadinasi, yra tam tikra konkurencija, kažkas parduoda pigiau, kažkas brangiau atitinkamai pagal savo patirtus nuostolius, sąnaudas ir galbūt įsigijimo savikainą“.

Iš tiesų, degalų kainos skiriasi ne tik skirtinguose šalies regionuose, bet ir tuose pačiuose miestuose. Štai, pavyzdžiui, sekmadienį Panevėžyje, to paties tinklo degalinėje Venslaviškio gatvėje, dyzelino litrą galėjai įsipilti už 1,147 euro, o vos už poros kilometrų, Senamiesčio gatvėje, už 1,089 euro.

V.Šukys pripažįsta, kad konkurentai pasižiūri vieni į kitus ir palaiko daugmaž panašias kainas. Tačiau neslėpė, kad šiame versle su kainomis išsišokti pavojinga. Nusipiginus galima patirti nuostolių, o pabranginus atsiranda rizika prarasti klientus.

Ar tikrai V.Kamblevičius tiki, kad Konkurencijos taryba pajėgs nustatyti kartelinį susitarimą?

„Yra tokia patarlė: neši ąsotį, kol nutrūksta rankena. Taip ir čia, daug kartų bandė, bet nerado. Dabar, kai naujoji valstiečių valdžia deklaruoja, kad visos tarnybos pradėjo skaidriau dirbti, tai gal dabar pasižiūrės ir ras kažką“, - vylėsi parlamentaras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“