2014 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 19,1 proc. Lietuvos gyventojų

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 12,2 proc., kituose miestuose – 22 proc.), kaime – 25,5 proc. Palyginti su 2013 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 0,9 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,5 procentinio punkto, kituose miestuose – 1,7 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 6,2 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2014 m. buvo 241 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2013 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 2,6 proc.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2014 m. sudarė 23,5 proc. ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 3,4 procentinio punkto. 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir 2014 m. siekė 17,6 proc. Nors pajamų tyrimo laikotarpiu (2013 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams sumažėjo, išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas nulėmė vaikų ir darbingo amžiaus asmenų skurdo rizikos lygio mažėjimą.

Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 0,6 EUR mažesnės už skurdo rizikos ribą.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2014 m. sudarė 20,1 proc. ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 0,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2013 m. buvo 238,1 EUR. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2014 m. siekė 20 proc. ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir 2014 m. sudarė 18,2 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (34,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. Palyginti su 2013 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,8 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto, o bedarbių asmenų – padidėjo 1,6 procentinio punkto.

1 lentelė. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį

Procentais

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2014 m. padidėtų iki 27,5 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2014 m. padidėtų nuo 20 iki 30,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 23,5 iki 34,9 proc.

1 pav. Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2011–2014 m.

Procentais

2 pav. Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas, pagal amžių 2011–2014 m.

Procentais

Pastaba. Į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos.

Tarp Baltijos šalių Lietuvoje 2014 m. skurdo rizikos lygis buvo mažiausias. Estijoje skurdo rizikoje 2014 m. gyveno 22,1 proc. gyventojų, Latvijoje – 21,2 proc. Palyginti su 2013 m., Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,4 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 procentinio punkto.

2 lentelė. Skurdo rizikos lygis ir riba Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje

Šaltinis: Estijos statistikos tarnybos duomenų bazė, 2015 rugpjūčio 17 d.; Latvijos centrinio statistikos biuro duomenų bazė, 2015 rugpjūčio 18 d.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2014 m. kovo–birželio mėn., apklausus 5 194 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2014 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2013 m.).