2010-ieji: geriau, bet blogiau

Lietuvos ekonomika ima rodyti stabilizacijos ženklus, atsigavimo nebegali užgniaužti ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.

Tokias įžvalgas pateikia SEB banko analitikai. Tiesa, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda
atkreipia dėmesį, kad ne vienos šalies BVP prognozės per pusmetį pagerėjo net keliais procentiniais punktais, tačiau Baltijos valstybių tarp jų nėra.

Kitose šalyse tikimasi greito įmonių pelningumo atsigavimo, o Lietuvoje tokių lūkesčių nėra - tai galbūt susiję su dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pabrangusia elektra, mokesčių didinimo nuojautomis ir panašiai.

Vis dėlto apie 60 proc. Lietuvos BVP sudaro eksportas, todėl tai, kas vyksta kitur, turės nemažai įtakos. Džiugina, jog suveikė Vokietijos ekonomikos skatinimo priemonių paketas ir 2010-aisiais ši šalis turėtų laikytis neblogai - o tai trečioji pagal dydį mūsų šalies prekybos partnerė.

Bene sparčiausias atsigavimas prognozuojamas Skandinavijai, šiek tiek labiau komplikuota padėtis iš visų euro zonos šalių yra Didžiosios Britanijos, daug sunkumų išgyvena Graikija.

G. Nausėda pastebi, jog teigiamų rezultatų davė pirminis JAV ekonomikos stimuliavimo priemonių paketas, o būtent ši šalis, ne ekonomikos perkaitimą šiuo metu vis labiau jaučianti Kinija, analitiko įsitikinimu, yra pagrindinis pasaulio ekonomikos motoras.

"Padidinau savo investicijų portfelį į Rusijos, NVS rinką. Neprašoviau", - apie Rusijos padėtį sakė G. Nausėda pridurdamas, jog tai neliečia Ukrainos - ši patyrusi vieną didžiausių nuosmukių Europoje.

Pramonė kopia viršun

Šiemet Lietuvos ekonomika turėtų atsitiesti, tačiau, pasak G. Nausėdos, atsigaunančios ekonomikos traukinio vagonai judės skirtingu greičiu. Pirmiausia atsigaus užsienio rinkoms gaminančios įmonės, nes pardavimo sąlygos išorėje bus geresnės, nei kol kas dar "įšalusiame" šalies viduje. Sėkmė turėtų lydėti ir tas, kurios gali nesunkiai persiorientuoti į eksportą.

"Lietuvoje nuotaikos niūresnės nei kitur, pajudėti bus sunkiau, todėl vėliausiai atsigaus tos prekės ir paslaugos, kurios orientuotos į vidaus rinką", - sakė G. Nausėda.

Anot jo, iš dugno jau kopia apdirbamoji pramonė, o mažmeninės prekybos rezultatai kol kas negerėja.

"Antroje 2009 metų pusėje eksportas pradėjo atsigauti po įspūdingo "niurktelėjimo". Valiutų kursai nebeblogėja, todėl mūsų konkurencingumas stabilizavosi. Labiausiai pagyvėjo medienos ir popieriaus, baldų, guminių ir plastikinių dirbinių eksportas. Šie sektoriai "išėjo į pliusą", - sakė analitikas.

Sparčiu tempu nuo minuso prie nulio artėja ir chemijos produktų gamintojai.

G. Nausėda įžvelgia naudos Lietuvai ir dėl lito atžvilgiu susilpnėjusio JAV dolerio - už dolerius daugiau perkame negu parduodame.

Apie atkuntančią pramonę signalizuoja prasidedantis sandėlių tuštinimas. G. Nausėdos teigimu, anksčiau buvo matyti, kad prekių atsargos didėjo, nes nebuvo kaip jų realizuoti, o tuštėjantys sandėliai reiškia tai, kad jau reikia pradėti gaminti.

Nepaisant tokių džiugių žinių, šiais metais, anot analitiko, Lietuvos dar laukia vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas, tolesnis nedarbo didėjimas ir prasti lūkesčiai. Kainos neturėtų nei didėti, nei mažėti, tačiau defliacija tikėtina labiau nei infliacija.

Kels palūkanas

Siekdami išvengti naujų finansų rinkų iškraipymų Europos centrinis bankas ir JAV Federalinis rezervų bankas antroje šių metų pusėje, daugelio ekonomistų nuomone, pradės kelti bazines palūkanų normas. Žemos normos turėtų išlikti iki antro trečio šių metų ketvirčio. JAV dolerio kaina šiuo metu, anot G. Nausėdos, yra istoriškai žema.

Tačiau VILIBOR, spėjama, dugno dar nepasiekė. "Šiuo metu lito kaina yra ženkliai sumažėjusi, bet tarp vidutinio ir ilgo laikotarpio VILIBOR palyginti su EURIBOR dar yra didelis atotrūkis. Tai rodo, kad lito kainai dar yra erdvės mažėti", - sakė G. Nausėda.

Stabilizacija jau laukia ir būsto kainų. Nemaža dalis rinkos dalyvių yra įsitikinę, kad dugnas jau gali būti pasiektas, o tai - psichologinio lūžio taškas. Be to, šį įsitikinimą sustiprina iš kitų šalių atkeliaujančios žinios, kad, pavyzdžiui, Taline būstai jau truputį brango, o Latvijoje kainos stabilizavosi.

Tiesa, anot G. Nausėdos, lietuviškas būstas vis dar yra tarp sunkiausiai įperkamų Europoje, o tai reiškia, kad dugnas šiandien dar gali būti ir nepasiektas.

Giedrė NORVILAITĖ