Žieminės padangos ir kitos pakabos dalys – kaip joms kenkia duobės?

Šaltasis metų laikas jau atėjo, naujos žieminės padangos yra įsigytos ir sumontuotos.  Atrodo apie viską yra pagalvota, kad važiavimas būtų saugus.  Bet dar būtina pagalvoti ir prisiminti apie vieną iš didžiausių automobilių vairuotojų priešų, ypač žiemos sezonu – duobes. Kokius pavojus savyje slepia įvažiavimas į šias nelauktas ir mūsų keliuose sutiktas viešnias, šiame straipsnyje!

Kaip atsiranda duobės?  

Duobės, asfalto paviršiuje, daugumoje atvejų, atsiranda tada, kaip dirvožemis po danga yra susilpnėjęs ir nestabilus. Keliuose duobių susidarymas aktyviausiais žiemos ir pavasario mėnesiais, kaip ledas ir ištirpęs sniegas „išgraužia“ ir gadina po danga esančius dirvožemio sluoksnius.  Kai mašinos šiomis susilpnėjusiomis vietomis pravažiuoja, jos deformuoja asfalto paviršių, sudarydamos įtrūkimus ir iškeldamos nedidelius plyšius. Pradžioje duobės yra nedidelės, bet dėl eismo srauto kiekio, važiuojant pamažu jos pasidaro didesnės, kol tampa tiek gilios, kad gali rimtai pakenkti automobilio važiuoklei.

Kaip duobės veikia vairuotojus 

Pas mus duobių galimybės rimtai sugadinti vairuotojų dieną ir jų mašinas, jau yra tapusi legendine. Draudimo kompanijos BALTA atliktas tyrimas parodė, kad 2017 metais išmokėtų kompensacijų suma už pažeidimus automobiliams dėl nekokybiškos kelio dangos viršijo 40 000 eurų, tuo pačiu bendri nuostoliai ekonomikai, kuriuos sumokėjo transporto įmonės ir privatūs asmenys siekė 880 milijonų eurų. Su duobėmis kelyje ir dėl to susidarusiais automobilio pažeidimais susiduria beveik kiekvienas vairuotojas, todėl didelei jų daliai, kasmetiniai dėl duobių susidarusių pažeidimų remontai jau tapo įprastu dalyku. 

Į ką atkreipti dėmesį, jei įvažiavai į duobę? 

Visi kiek įmanoma, stengiasi išvengti duobių, bet kiekvienas bent kartą yra teko į ją įvažiuoti. Jei su automobiliu įvažiavote į duobę yra būtina patikrinti šiuos keturis automobilio važiuoklės komponentus:

Padangos

Tarkime, kad nemaloni situacija yra įvykusi šaltuoju laiku ir automobilis yra su žieminėmis padangomis. Lemtingas kelio ruožas buvo padengtas sniego sluoksniu ir nepastebėjimas baigėsi įvažiavimu į gilią duobę su aštriais kraštais.Padanga bus pirma, kuri priims šį smūgį ir bus veikiama didelės jėgos. Nors ir žieminių padangų guma yra elastinga, dėl tokio smūgio yra galimybė ją pradurti, pažeisti jos šonus arba dalinai atsiskirti protektorių nuo padangos. Didžioji jėga atsiranda tada, kaip padanga yra tiesiogiai suspausta tarp duobės ir automobilio ratlankio, kuris gali supjaustyti gumą arba perplėšti diržus, kurie yra žieminės padangos vidinėje pusėje  ir laiko juos kartu. Pradurtą padangą yra galimybė sutaisyti, tačiau padangą su pažeistu šonu arba stipriai pažeista protektoriaus juosta nelaukiant būtina pakeisti nauja!

Pati didžiausia rizika pažeidžiant padangas yra būtent žemo profilio padangų savininkams vasarą. Žiemą ši problema yra mažiau aktuali, nes žieminės padangos su dygliais arba nedygliuotos padangos įprastai yra su aukštesniais profiliais, todėl jas galima itin lengvai pradurti, ypač, jei slėgis jose yra per didelis arba per mažas!

Foto: Shutterstock.com

Ratlankiai

Įbrėžtas ratlankis visada yra nemalonus įvykis, bet net pats nemaloniausias šaligatvio “bučinys” negali lygintis su pažeidimais, kurie ant ratlankių atsiranda įvažiavus į gilią duobę. Aštrūs duobių kraštai ratlankius veikia su jėga, kuri jiems nėra numatyta, todėl pasėkmės bus įlinkimai, įtrūkimai ir sutrupėjimas į gabalus. Sulenktas ratlankis daugiau nebus subalansuotas ir vibruos, taip pat negalės užtikrinti hermetiško sujungimo su padanga.

Iš ratlankio ištrupėję gabalai paprastai yra pakankamai lengvai pakeičiami, tačiau mikroįtrūkimai kartais yra tik žmogaus plauko plonumo ir  gali likti nepastebėti.

Jei ratlankius su žieminėmis padangomis dengia purvas ir stabdžių dulkės, tada galimybė pamatyti nedidelį įtrūkimą yra palyginti maža, todėl pasitaikius pirmai progai rekomenduojama ratlankius nuplauti. Jei paaiškėja, kad ratlankis yra tik įlenktas, juos neretai yra galimybė sutaisyti, tačiau įtrūkęs ratlankis važiuojant suluš, todėl rekomenduojama nelaukti ir pakeisti nauju!

Pakaba

Automobilio pakaba yra skirta smūgių sugėrimui ir patogaus važiavimo užtikrinimui, tačiau ji turi savo patvarumo limitą. Staigūs ir specifiniai smūgiai duobėse gali sukelti daugybę įvairių pažeidimų automobilio pakabai – pradedant suvedimo geometrijos išderinimu, rutulinių guolių sunaikinimu ar pažeistais amortizatoriais ir  spyruoklėmis. Smūgio sukeltas suvedimo problemas įprastai išspręs geras mechanikas servise, bet kol tai bus padaryta, jos pasireikš kaip necentruotas vairas, automobilio noras vilkti į vieną pusę, nekonkretus valdomumas, taip pat nevienodas padangų nudilimas. Neįprastos vibracijos ir garsai, silpnas vairo valdymas, prastas nelygumų sugėrimas ir automobilio pakrypimas į vieną pusę, gali reikšti rutulinių guolių, spyruoklių arba amortizatorių pažeidimą, kuriuos daugumoje atvejų teks  pakeisti.

Vairuotojam pačiam ne visada pavyks tiksliai nustatyti konkrečią problemą, todėl pastebėjus vieną iš šių simptomų, rekomenduojame kreiptis į profesionalų mechaniką, kuris gali ne tik pakeisti žiemines padangas, bet ir atnaujinti visą automobilio važiuoklę.

Išmetimo sistema

Atsižvelgiant į tai, kad automobilio išmetimo sistema yra automobilio apačioje, tai yra idealus tikslas duobėms. Gilios duobės gali nusodinti automobilį ir nubrozdinti į asfaltą, pakenkdamos išmetimo vamzdžiams, katalizatoriams ir išmetimo bakeliams. Pažeista išmetimo sistema taip pat nespėja teisingai sudrėkinti nuodingas išmetamąsias dujas, kurios retais atvejais gali patekti ir į saloną.

Foto: Shutterstock.com

Kėbulas

Automobilių, kurių prošvaisa yra žema, įprastai kelyje stabilesni, geriau valdomi ir sportiškesni. Būtent sportiniai automobiliai įprastai yra su žemesnėmis prošvaisomis, tačiau neretai automobilių vairuotojai patys jas pažemina, kad suteiktų sportišką išvaizdą ir valdomumą. Tokie automobiliai dažniausiai įgyja geresnes važiavimo ypatybes, tačiau padidėja ir galimybė įsigyti duobių sukeltus kėbulo pažeidimus.

Nors dažniausiai šie pažeidimai paveikia automobilio slenksčius ir bamperius ir jie dažniausiai yra tik kosmetiniai, neįtakoja saugumo, nei vienas nenori sugadinti savo automobilio vizualų vaizdą. Ir kosmetiniai remontai nėra tokie pigūs, todėl žemų ir sportiškų automobilių savininkai šalia duobių turi būti ypač atsargūs!

Geros naujienos yra tokios, kad didelė duobių dalis pagrindiniuose keliuose yra palyginti nedidelė, kad automobiliams padaryti katastrofiškus pažeidimus. Teisingai pripūstos žieminės padangos ir sureguliuotas suvedimas užtikrins, kad didžioji duobių dalis bus praeita be pažeidimų automobiliui, bet žiemos sezonu, kaip naujų duobių atsiradimas yra padidėjęs ir būtina išsaugoti didesnį dėmesį kelyje! Jei to nebus daroma, brangūs remontai ir saugumas bus neišvengiamos problemos šiuo žiemos sezonu!

Netaupyk vasarinių padangų dėl duobių!

Ne tik žiema, bet ir pavasaris yra naujų duobių “derliaus laikas” arba laikas, kaip naujos duobės formuojasi ir padidėja. Dalis vairuotojų, laukdami kasmetinio kelių duobių sutaisymo remonto darbų, nusprendžia naujų vasarinių padangų pakeitimo palaukti ir ant ratlankių palikti žiemines padangas. Jų idėja yra tokia, kad jei nepavyksta sutaisyti laiku duobių, geriau nukentės žieminės padangos nei naujas vasarinių komplektas. Be to, jei žieminės padangos pavasarį ir vasarą nėra uždraustos, kur yra problema? Iš tikrųjų yra ir ne viena!

Žieminės padangos yra skirtos žemesnėms temperatūroms nei vasarinės padangos

Žieminės padangos su dygliais (taip pat kaip ir žieminės padangos be dyglių) yra sukurtos taip, kad jų protektorius išlaikytų elastingumą esant žemiau 0 laipsnių. Lyginant su vasarinėmis padangomis, kurių protektoriaus blokai yra didesni ir lygesni,  

sukuriant maksimalų sukibimo plotą, žieminių padangų dizaine naudojama daugiau plačių kanalų ir minkštesnės sudėties protektoriaus blokas. Toks protektoriaus sprendimas yra sukurtas tam, kad teiktų sukibimą su nelygiu snieguotu ar apledėjusiu paviršiumi, bet ne ant sauso ir lygaus asfalto paviršiaus. 

Foto: Shutterstock.com

Žieminių padangų dilimas šiltomis oro sąlygomis padidėja

Per aukšta temperatūra yra vienas iš didžiausių žieminių padangų priešų.Jau įprasta, kad per karštas oras pavasarį yra retenybė, tačiau užtenka ir dešimt laipsnių virš nulio, kad žieminės padangos pradėtų dilti. Žieminei padangai skirtos darbo temperatūros viršinimas, reiškia padangos gumos ypatybių pablogėjimą, kurios gali sukelti:

●        sukibimo sumažėjimą;

●        padidėjusį dilimą;

●        valdymo praradimą;

●        ilgesnį stabdymo kelią.

Galima sakyti, tegul dyla – greitai reikės pirkti naujas vasarines padangas, bet vairuotojo ir keleivių saugumas yra daug svarbesnis nei nežymus sutaupymas.  Pernelyg nudilusios žieminės padangos yra ypatingai pavojingos  ant šlapio kelio, nes nespėja efektyviai išstumti vandenį ir išvengti akvaplaningo rizikos!

Ilgesnis stabdymo kelias

Lyginant su vasarinėmis padangomis, žieminėms padangoms vidutiniškai yra 2 - 3 kartus didesnis protektoriaus blokų skaičius. Ant sauso ir šilto asfalto šis dizainas stabdymo kelią žymiai pailgina. Nepriklausomai nuo padangos tipo, dėl per didelės šilumos jos pasidaro per daug elastingos – padangos guma tampa minkšta ir gumbuota, nes ji pradeda chemiškai dalintis. Žieminėmis padangomis “apauto” automobilio stabdymo kelias pavasarį, mieste leistinu greičiu, gali būti net iki 2 automobilių ilgių ilgesnis nei su vasarinėmis padangomis esančio automobilio. Kuo karštesnis laikas, tuo ilgesnis stabdymo kelias prieš sustojant.

Pablogėja automobilio valdymas

Žieminių / vasarinių padangų testavimai yra parodę, kad automobilio valdymo tikslumas naudojant net naujas žiemines padangas šiltuoju laiku, sumažėja apytiksliai 15 procentų. Yra nustatyta, kad sukibimo ribos avariniams manevrams vasaros sąlygomis, su žieminėmis padangomis pasiekiamas jau prie mažiau kaip 70 km/h greičio. Palyginimui tas pats manevras su vasarinėmis padangomis be jokių problemų atliekamas važiuojant 80 km/h greičiu.

Padidėja automobilio degalų sunaudojimas

Žieminių padangų pasipriešinimas ridai šiltuoju metu laiku bus didesnis nei vasarinių padangų, minkštos gumos sudėties dėka. Pagrindinė energijos netekimo priežastis yra žieminės padangos protektoriaus deformacija, kas šiltaisiais metų mėnesiais  reiškia iki 15% didesnį degalų sunaudojimą, palyginus su šiam metų laikui tinkamomis padangomis.

Foto: Shutterstock.com

Patarimai vairuotojams

Ne tik duobės gąsdina vairuotojus šaltaisiais mėnesiais. Važiavimas žiemą visada yra vairuotojo įgūdžių išbandymas, todėl, norint kad vairavimas būtų saugesnis, žemiau pateikta keletas patarimų prieš važiuojant snieguotu keliu:

●        Leistinas minimalus žieminių padangų protektoriaus gylis Lietuvoje yra 3 milimetrai, jei protektoriaus gylis yra mažesnis,  netaupyk saugumo sąskaita ir įsigyk naujų padangų komplektą;

●        Automobilį, kurį nenaudojate, būtina perkelti kas 3 mėnesius, norint išvengti padangų deformavimo;

●        Jei žieminės padangos saugojamos užmontuotos ant ratlankių, prieš uždedant ant automobilio, jas būtina subalansuoti;

●        Keičiant padangas, tuo pačiu reikėtų patikrinti automobilio važiuoklę ir suvedimą – neteisingas suvedimas reiškia blogesnius našumo rodiklius ir greitesnį gumos dilimą;

●        Reguliariai tikrinkite slėgį padangose! Kuo žemesnė yra temperatūra, tuo žemesnis yra galimas slėgis palyginant su realiu slėgiu. 

●        Jei viena padangų pora yra geresnė už kitą, ją būtina sumontuoti priekyje – nepriklausomai nuo pavaros tipo!

Tikimės, kad šis straipsnis suteiks informaciją apie galimą riziką ir žalą, kurią gali sukelti duobės kelyje bei Tau padės būti atidesniam ir jų išvengti. Tačiau, jei Tau nepasisekė ir padanga yra kiaura, kreipkis į www.padangos1.lt specialistus, kur gausi nemokamą konsultaciją ir naujas žiemines padangas geriausiomis kainomis!