Žiemą kelyje reikia ypatingo atidumo

Preliminariais duomenimis, šiemet iki gruodžio 11 d. Lietuvoje jau įvyko 3055 eismo įvykiai, keliuose ir gatvėse žuvo 239 žmonės (pernai per tą patį laiką - 243 žmonės).

Prasidėjus žiemai vis dažniau užregistruojami eismo įvykiai, kurių priežastys jau, atrodytų, tapo įprastos: automobilis lėkė dideliu greičiu, nebuvo tinkamai įvertintos nei oro sąlygos, nei kelio būklė. To rezultatas - išgyventas siaubas ir sutrikdyta sveikata likusiems gyviems eismo įvykio dalyviams, skaudi netektis žuvusiųjų artimiesiems, milžiniški tiek moraliniai, tiek finansiniai nuostoliai...

Viršytas saugus greitis - viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių eismo įvykius keliuose ir skaudžius jų padarinius. Greitį viršijantys vairuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų sveikata bei gyvybe, mat dažniausiai eismo įvykiai, įvykę dėl nepasirinkto saugaus greičio, baigiasi tragiškai.

Nuolat kalbama ir rašoma, kad esant tokiam laikotarpiui, kai sumažėjęs kelio matomumas, kelio danga yra šlapia ar net slidi, ypač svarbu įvertinti oro sąlygas ir kelio būklę. Tačiau vairuotojai vis dar nepasimoko iš kitų klaidų - skubant vis tiek neapdairiai viršijamas važiavimo greitis, neįvertinamos kitos eismo sąlygos ir telieka apmaudžiai susitaikyti su eismo įvykių padariniais.

Eismo saugumo specialistai akcentuoja: niekas nepadės, jei pats sau nepadėsi. Jei viršysi greitį ar kitaip pažeidinėsi Kelių eismo taisykles (KET), tai anksčiau ar vėliau baigsis nelaime. KET parašytos ne šiaip sau. Jos yra sukurtos tam, kad visiems keliuose būtų saugiau, ir jų būtina laikytis.

Trūksta eismo kultūros

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė 17 intensyvaus darbo metų praleido vykdama į pagalbą pagal iškvietimus. Eismo įvykiai - vieni tų, į kuriuos, anot medikės, visada tekdavo vykti nerimaujant, nes niekad nežinai, kas tavęs laukia nuvykus. O stengtis padėti privalai. Kartais žmonės būna prispausti automobilyje ir medikai net negali jų pasiekti - tiesiog turi laukti, kol juos išvaduos, ir stengtis užtikrinti gyvybines funkcijas kiek tai įmanoma.

„Atvykus į įvykio vietą ne visada svarbu, kas atsitiko ir kodėl. Mūsų darbas - stengtis padėti nukentėjusiems, kad jų būklė nepablogėtų, kol jie pateks į ligoninę, - sako N.Dambrauskienė. - Tačiau faktas tas, kad labai dažnai eismo įvykių priežastis būna viršytas saugus greitis. Būna pikta, nesuvokiama, kaip taip galima elgtis. Pati automobilį vairuoju daugelį metų ir iki šiol negaliu nei suvokti, nei pateisinti to, kai automobiliu lakstoma dideliu greičiu, dar blogiau - apsvaigus, o dėl to neretai nukenčia niekuo dėti žmonės“.

Medikė teigia, kad jos praktikoje daug sudėtingų situacijų buvo, ne kartą net apsiverkė matydama, kad dėl kažkokio neatsakingo vairuotojo kaltės nukentėjo kiti žmonės, ypač - vaikai. Ir į bažnyčią po tokių įvykių ne kartą ėjo - pamedituoti ir paprašyti Aukščiausiojo apšviesti protą tiems, kurie taip neatsargiai laksto gatvėmis, žalodami savo ir kitų likimus.

„Mūsų žmonėms dar labai reikia mokytis elementarios eismo kultūros - juk tiek kalbama apie saugų eismą, tačiau kai kurie vis tiek elgiasi neatsakingai, tikėdamiesi, kad jiems nieko neatsitiks, - sako medikė. - Ypač gaila motociklininkų - jaunų vaikinų, kurie belakstydami žūsta gana dažnai. Tampa labai skaudu žinant, kiek keliuose kiekvienais metais žūsta žmonių, tiesiog nesugebėjusių pasirinkti saugaus greičio“.

Keliuose anarchija negalima

34 metų Laurynas Uogintas jau keturiolikti metai dirba vairavimo instruktoriumi. Į kelius jis išleido kelis tūkstančius įvairaus amžiaus vairuotojų.

„Prasidėjus žiemai instruktoriams mokyti būsimus vairuotojus šiek tiek sunkiau, tačiau mokiniams yra geriau - jie geriau „supranta“ automobilį, turi galimybę labiau jį „pajusti“. Juk ateityje visokių kelių ir visokių eismo sąlygų bus“, - sako instruktorius.

Tiesa, L.Uoginto manymu, norint sumažinti eismo įvykių skaičių, nepakanka išmokyti vairuoti sudėtingomis sąlygomis - reikia auklėti žmones. Juk požiūris į vairavimą, jo teigimu, formuojamas ne vairavimo mokykloje - čia žmonės ateina jau su tam tikromis nuostatomis. O tos nuostatos susiformuoja matant, kaip prie vairo elgiasi jo tėvai, jo kaimynas ar draugas. Mokykloje būsimasis vairuotojas gali elgtis labai tobulai ir pavyzdingai, tačiau tai visiškai nereiškia, kad prie vairo atsisėdęs pats vienas jis nesielgs kaip „kelių erelis“.

Anot vyriškio, dabar bene prie kiekvienos mokyklos kasdien galima pamatyti vos ne viduryje gatvės stovinčius „sugedusius“ automobilius su įjungtais avariniais šviesos signalais - taip tėvai išleidžia vaikus į mokyklą. Kokį pavyzdį jie rodo vaikams? Jeigu man reikia, galiu daryti bet ką...

„Tad pirmiausia riekia keisti auklėjimą, kad kiekvienas galvotų, kaip reikėtų elgtis, kad ne tik tau, bet ir kitiems būtų lengviau ir saugiau, - sako instruktorius. - Kiekvieno savo mokinio paklausiu: ar jam patinka, kai vairuotojas nepraleidžia jo, einančio per perėją. Teigiamų atsakymų nesulaukiu. Tad jeigu norime, kad eismo kultūra būtų kaip kokioje Švedijoje ar dar kur nors, pradėti reikia nuo savęs - tada ir pas mus taip bus. Jeigu nori, kad gerbtų tave - visų pirma pats gerbk kitus“.

KET, anot pašnekovo, yra sugalvotos tam, kad jų būtų laikomasi, nes keliuose negali būti anarchijos. Kitas dalykas, kad net ir laikydamiesi KET negalime jaustis visiškai saugūs, nes kelyje yra ir kitų eismo dalyvių. Ir dar toli gražu ne visi suvokia tai, kad viršydami greitį rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe.

Didelę įtaką eismo saugumui, L.Uoginto teigimu, turi ir vairuotojo patirtis. Tad siekiant išvengti nelaimės kelyje, reikia ne tik paisyti KET reikalavimų, bet ir vadovautis protu, realiai vertinti savo galimybes - per didelis pasitikėjimas savimi saugumo kelyje tikrai neprideda. Deja, žmonės linkę apie save galvoti per daug gerai ir pervertina savo galimybes.

Eismo nelaimių statistika rodo, kad taip dažniausiai atsitinka vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo. Kitaip sakant, vairuotojo pažymėjimą gavęs ir per metus ar pusantrų gatvėse „apsipratęs“ vairuotojas mano, kad jis jau viską moka, ir dažnai adekvačiai neįvertina situacijos.

Saugus greitis - sąlyginis

Kelių eismo taisyklės vairuotojus įpareigoja neviršyti leistino greičio.

Jose taip pat pabrėžiama, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Saugaus eismo specialistų teigimu, laikytis nustatyto leistino greičio yra labai svarbu, nes ta greičio riba nustatoma „ne iš dangaus“ - atsižvelgiama į daugelį veiksnių, leidžiančių daryti prielaidą, kad važiuoti nustatytu greičiu yra sąlygiškai saugu. Visgi automobilio vairavimas nėra tik mechaninis veiksmas. Tad svarbu ne tik paisyti leistino greičio, bet ir vadovautis protu - įvertinti savo vairavimo įgūdžius ir galimybes reaguoti į vieną ar kitą situaciją.

Dėmesio! Specialistų rekomendacijos žiemai

Iš anksto pasitikrinkite automobilio padangų būklę - ar jos garantuos saugias keliones visą žiemos sezoną.

Įsitikinkite, kad automobilis yra techniškai tvarkingas: stabdžių kaladėlės nenusidėvėjusios, stabdžių skysčio yra pakankamai, variklio alyvos netrūksta, langų plovimo skystis pakeistas į žieminį.

Įsitikinkite, kad jūsų automobilio šviesos sureguliuotos ir atitinka techninius reikalavimus.

Jei neturite šluotelės ar ledo gremžtuko, įsigykite.

Vairuokite pasirinkdami saugų greitį, teisingai įvertinkite savo vairavimo įgūdžius ir automobilio technines galimybes.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija