Vieningo pažeidėjų persekiojimo mašina stringa

Dar 2003 metų spalį Europos Komisija (EK) priėmė rekomendaciją dėl eismo taisyklių taikymo kontrolės gerosios patirties. Tačiau patirtis parodė, kad rezultatų vien neprivalomo pobūdžio priemone pasiekti nepavyko, o galiojantys dvišaliai valstybių susitarimai tik retais atvejais darė reikiamą poveikį.

Konstatuota, kad vairuodamas kitoje ES šalyje registruotą transporto priemonę KET pažeidimą padaręs vairuotojas baudžiamas gana retai, nes nėra galimybių nustatyti jo tapatybę ar patikrinti adresą, kuriuo įregistruota transporto priemonė. Asmenys, pažeidę KET kitoje ES valstybėje, neretai išvengia atsakomybės dėl to, kad duomenys apie pažeidimą nepasiekia jų šalies institucijų.

Teigiama, kad nebaudžiamumas ne tik kelia grėsmę kelių eismo saugumui - esą diskriminuojami vietos pažeidėjai, kuriems sankcijos taikomos.

Atsirado direktyva

Tai dar 2008 metais pripažinusi EK pasiūlė priimti direktyvą, kuri palengvintų didžiausią pavojų keliuose sukeliančių pažeidėjų teisminį persekiojimą. Pasiūlyta įdiegti technines ir teisines priemones, kurios padėtų nustatyti ir nubausti vairuotojus, padariusius KET pažeidimus kitoje ES šalyje.

Tąkart konstatuota, jog direktyva leistų įdiegti bendrą ES šalių elektroninę duomenų bazę, kuri įgalintų atitinkamas instancijas persiųsti informaciją apie pažeidėjo tapatybę ar automobilio registracijos numerį į tą ES šalį, kurios pilietis jis yra ar kurioje jis gyvena. Šaliai gavus pranešimą apie pažeidėją ir vietą, kurioje buvo įvykdytas nusižengimas, ši galės apie tai informuoti automobilio savininką ir taikyti nuobaudą pažeidėjui.

Pagaliau, po ilgų diskusijų, 2011-ųjų spalį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuria sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie KET pažeidimus.

Šioje direktyvoje nustatyta, kad atliekant joje nurodytų pažeidimų tyrimą, valstybės narės suteikia galimybę kitų valstybių narių nacionaliniams kontaktiniams centrams naudotis nacionaliniais transporto priemonių registracijos duomenimis ir atlikti automatinę paiešką.

Šiuo tikslu numatyta įdiegti tarpvalstybinę informacijos keitimosi sistemą.

Nuspręsta, kad šios nuostatos turi būti įgyvendintos iki 2013 m. lapkričio 7 d.

Nubausti sudėtinga

Naujasis teisės aktas turėtų būti taikomas nuobaudoms už šiuos pažeidimus: greičio viršijimą, vairavimą apsvaigus, šviesoforo signalų nepaisymą, neprisisegimą saugos diržu, vairavimą neteisėtai naudojantis mobiliuoju telefonu bei važiavimą visuomeniniam transportui skirta juosta.

Remiantis naująja direktyva, paprašytos kitos ES šalies, valstybės privalės suteikti joms duomenis apie pažeidėją naudodamosi duomenų apsikeitimo programa. Po to pažeidėjui jo kalba bus išsiųstas laiškas, informuojantis jį apie kitoje ES šalyje padarytą pažeidimą ir jos priimtą nutartį dėl nuobaudos už jį. Tiesa, pažeidėjo valstybė ir toliau negalės priversti jo sumokėti baudą.

Tad ar nėra ši direktyva beprasmė?

Lietuvos kelių policijos pareigūnai pripažįsta, kad baudų išieškojimas iš užsieniečių yra itin problemiškas.

"Šiuo metu nėra galimybės priverstinai išieškoti užsienio šalių gyventojams paskirtų baudų už Lietuvoje padarytus KET pažeidimus, jei asmuo geranoriškai nesumoka baudos", - pripažįsta Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas komisaras Rytis Vosylius.

TAIP PAT. Mūsų šalies pareigūnai neturi duomenų, kiek tautiečių nusižengia kitų ES valstybių Kelių eismo taisyklėms ir kiek jų yra nubaudžiama. Tačiau pripažįstama, kad ir užsienio institucijos, norėdamos nubausti kitos valstybės vairuotojus, susiduria su sunkumais.

Todėl, pasak jo, stengiamasi laikytis kitokios taktikos.

"Policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemone nėra padarytas KET pažeidimas, užfiksuotas automatinėmis greičio matavimo priemonėmis.

Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, sulaikomas iki bylos nagrinėjimo vairuotojo pažymėjimas", - sakė komisaras.

Kaip išieškoti?

R. Vosylius neslepia, kad dabar - kol neveikia numatytasis tarpvalstybinis apsikeitimas duomenimis - mūsų policija net nežino, kas yra užsienietiško automobilio, kuriuo padarytas KET pažeidimas, savininkas.

Kita vertus, net jei ir žinotų bei nusiųstų jam administracinės teisės pažeidimo protokolą su raginimu sumokėti baudą, nėra jokių svertų, kuriais remiantis būtų galima išieškoti baudą iš užsieniečio, jei šis jos nesumokėtų.

Beje, anot R. Vosyliaus, 40 proc. stacionariomis greičio matavimo priemonėmis užfiksuotų pažeidimų padaromi būtent su užsienyje registruotomis transporto priemonėmis. Vien per 9 šių metų mėnesius radarais užfiksuota beveik 49 000 užsienyje įregistruotų transporto priemonių padarytų pažeidimų.

Lietuvių skaičius nežinomas

Lietuvos kelių policija neturi duomenų, kiek mūsų šalies piliečių nusižengia kitų ES valstybių kelių taisyklėms ir kiek jų yra nubaudžiama.

Galima tik spėti, kad pažeidėjų su trumpiniu LT paženklintais automobiliais Europos keliuose netrūksta, nes, pasak R. Vosyliaus, "užsieniečių nubaudimo ir paskirtų baudų išieškojimo Lietuvoje bei Lietuvos piliečių nubaudimo ir paskirtų baudų išieškojimo užsienyje problemos panašios."

Kol direktyvos nuostatos iki galo neįgyvendintos nei Lietuvoje, nei kitose ES šalyse, stebėtis jos neveiksnumu gal ir nederėtų. Juolab ateityje situacija gali keistis - dar balsuodami už šią direktyvą pernai europarlamentarai pasiekė, kad EK būtų įpareigota stebėti padėtį ir prireikus pasiūlyti papildomų priemonių.

Tad gali būti, jog nubaudimas ir baudų išieškojimas ateityje vyks sklandžiau - jei, aišku, bus sukurtas mechanizmas, kaip tas baudas išieškoti iš užsieniečių. O kol kas, panašu, vaikinai su angliškais numeriais Lietuvoje gali jaustis beveik nebaudžiami. Kaip ir vairuotojai su lietuviškais numeriais kitose ES valstybėse.

Tiesa, ateityje įvairių trikdžių turėtų pakakti, mat minėtoji direktyva nėra tobula. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos policininkai pamatys automobilį su užsienietiškais numeriais pastatytą pažeidžiant taisykles, jie net negalės nubausti vairuotojo, nes duomenų apsikeitimo sistema jiems neleis sužinoti, kas yra mašinos savininkas - toks KET pažeidimas, kaip ir daugelis kitų, neįrašytas į direktyvą.

Bando gauti teises svetur

Ar policija turi duomenų, kad Lietuvos piliečiai, dėl įvairių KET pažeidimų praradę vairuotojo pažymėjimą mūsų šalyje, jį bandytų gauti kitose ES valstybėse?

"Taip, tokių atvejų yra, tačiau 2006 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl vairuotojo pažymėjimų nustatyta, kad valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas arba atimtas kitoje ES valstybėje", - sako R. Vosylius.

Jo teigimu, keisdamos kitos valstybės pažymėjimą ar išduodamos naują vietoj prarastojo, šalys dažniausiai atlieka patikrinimus (susisiekia su kitomis vairuotojo pažymėjimus išduodančiomis institucijomis ir pan.), ar nėra apribota asmens teisė vairuoti transporto priemones.

Beje, įgyvendinant šią direktyvą šių metų gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai - atsirado nuostatos, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta.

Tomo GUKAUSKO nuotr.