Vežti vaiką į mokyklą - būtinybė ar mada?

"Ryte prieš aštuonias prie mokyklos susigrūda krūvos automobilių. Juk ne tik tėvai veža vaikus į mokyklą - ir pedagogai atvyksta savo transportu. Negana to, gyventojai kartais užstato automobiliais įvažiavimą į mokyklos kiemą - ne kartą kvietėme policiją", - pasakojo Gedminų pagrindinės mokyklos direktorius Aurelijus Liaudanskas.

Jam antrino ir kitų mokyklų vadovai. Rytinės automobilių spūstys prie mokyklų - jau įprastas reginys.

Įvažiuotų ir į fojė

"Aš prie mokyklos durų net buvau pakabinusi raštą "Atleiskite, kad nėra įvažiavimo į mokyklos fojė", nes tėvai jau buvo įpratę pasistatyti automobilį prie pat mokyklos laiptų. Negana to, daugelis šitaip palikę mašiną dar lydėdavo vaiką iki pat klasės", - pasakojo "Santarvės" pagrindinės mokyklos direktorė Laima Vaitonienė.

Jau per trisdešimt metų mokykloje dirbanti L. Vaitonienė pastebėjo, kad tėvai, patys to nenorėdami, slopina vaikų savarankiškumą.

"Ir taip vaikai labai mažai juda, todėl tikrai ne kiekvieną jų reikia vežioti į mokyklą automobiliu, ypač - jei mokykla visai šalia. Na, nebent tėvams norisi pasipuikuoti, kokį jie gerą automobilį turi. Žinote, mūsų mokykloje nemažai vaikų iš socialiai remtinų šeimų - atrodytų, vaikai turėtų tikrai pėsti į mokyklą vaikščioti, tačiau, kai aš pamatau, kokiais automobiliais atvežami kai kurie mokiniai, pajuokauju, kad mano mašiną galima statyti nebent prie šiukšlinės", - atviravo L. Vaitonienė.

A. Liaudanskas taip pat sakė pastebėjęs, kad yra ir tokių mokinių, kurie gyvena netoli mokyklos, tačiau tėvai vis tiek juos vežioja į mokyklą automobiliu.

"Žinoma, kai vaikas turi pasiekti mokyklą iš kito miesto kvartalo, naudotis viešuoju transportu nėra patogu. Tačiau, kai vaikas gyvena toje pačioje gatvėje, kur stovi mokykla - daug sveikiau būtų atbėgti iki mokyklos. Bet kuriuo atveju - čia tik tėvų reikalas", - svarstė A. Liaudanskas.

L. Vaitonienė priminė, kad šiuolaikiniams vaikams dažnai stinga savarankiškumo. Ji dažnai nustemba, kai močiutė lydi vaiką iki pat klasės durų ir dar neša jo kuprinę.

"Mokykloje vaikas yra saugus - nebūtina jį kasdien įtikinėti, kad jis yra gležna gėlelė ir negali pats savimi pasirūpinti", - įsitikinusi direktorė.

Be kita ko, ji prisiminė savo vaikystę, kai ji, gyvenusi šalia mokyklos, pavydėdavo tiems mokiniams, kurie gyvendavo toliau nuo mokyklos ir po pamokų traukdavo būreliu namo.

"Kai būdavo prastas oras, toliau gyvenančius vaikus iš kaimo atveždavo su arkliuku. Tačiau iki mokyklos jų niekas neveždavo - tik iki miestelio. Užtat tie vaikai buvo sveiki, žvalūs, jie gyveno su gamta - išbraidydavo balas, pamatydavo pavasarį, rudenį..." - nostalgiškai kalbėjo L. Vaitonienė.

"Tokie laikai"

Tačiau tėvai tikina, kad šitaip elgiasi ne todėl, kad lepina savo vaikus, o tik dėl to, kad jaudinasi dėl jų saugumo.

"Kai mano dukra pradėjo eiti į mokyklą, ji buvo tolokai nuo namų - todėl visuomet ir nuveždavome, ir parveždavome. Antroje klasėje leisdavome jau sugrįžti namo pačiai, tačiau vieną kartą buvo pasiklydusi. Be to, neramu buvo dėl to, kad grįžtant iš mokyklos reikėdavo pereiti per parkelį, kuriame ne kartą buvo apiplėšti ir mokytojai, ir moksleiviai. O dabar persikėlėme į mokyklą šalia namų, be to - dukra jau penktokė, tad vaikšto į mokyklą savarankiškai", - pasakojo klaipėdietė Raimonda.

Tačiau esą net ir dabar dukra atėjusi į mokyklą visuomet mamai parašo SMS žinutę, kad atėjo saugiai.

Dabar, kai Raimonda pati nebeveža dukros į mokyklą, ji pripažįsta, kad rytais ją erzina gatvėse prie mokyklų susidarančios spūstys ir kitų vairuotojų laiką gaišinantys tėvai, kurie sustoja prie perėjos keliom minutėm ir patys išlipa iš automobilio, kad padėtų vaikui išsikelti kuprinę.

"Daugelis tėvų nerimauja dėl vaikų saugumo, nes laikai tokie. Tačiau aš negalėčiau pasakyti, kad dėl to, jog aš pradinėse klasėse vežiodavau ją į mokyklą, mano dukra dabar yra nesavarankiška", - sakė Raimonda.

Meškos paslauga?

Tuo metu mokslininkai akcentuoja, kad kasdienis vaikščiojimas pėsčiomis į mokyklą vaikams duoda daug naudos. Jau nekalbant apie tai, kad atsisakius "pamėtėti" vaiką iki ugdymo įstaigos tėvai turės gerokai mažiau išlaidų.

"Taip jau gamtoje įprasta, kad daugelis tėvų linkę apsaugoti savo vaikus. Didėjant urbanizacijai šis instinktas privedė prie to, kad tėvai vaikus veža automobiliu į mokyklą net tuo atveju, kai pėstute jis mokyklą pasiektų vos per 5-20 minučių. Deja, šitaip elgdamiesi tėvai vaikams tik padaro meškos paslaugą", - tikina JAV mokslininkai.

"Motorzeitung.de" praneša, kad JAV Buffalo universiteto mokslininkai nustatė, jog tie vaikai, kurie mokyklą pasiekia pėsčiomis, o ne automobiliu, yra kur kas savarankiškesni bei geriau save vertina ir kontroliuoja.

Negana to, kasdienis vaikščiojimas padeda išvengti streso, reguliuoja kraujospūdį ir padeda išvengti širdies ligų, jau nekalbant apie nutukimo riziką.

Analogiškos nuomonės laikosi ir mokslininkai iš Vokietijos. Jie tikina, kad vaikas, kuris vaikšto gatvėmis savarankiškai, kur kas geriau pažįsta savo rajoną ir jam kur kas greičiau nei kitiems bendraamžiams formuojasi orientaciniai įgūdžiai.

"Netgi penkerių šešerių metų vaikai gali savarankiškai pereiti per gatvę ir patys pasiekti mokyklą", - įsitikinę vokiečiai.

Žinoma, prieš nustatant maršrutą iki mokyklos tėvai turėtų padėti vaikui pasirinkti patį saugiausią kelią.