Važinėjimas užsienio keliais: kas naujo?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne tik užsiima svetimų valstybių aneksija. Jis rūpinasi ir vairuotojų saugumu bei patogumu. Praėjusią savaitę V. Putinas pasirašė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis įvedamos baudos lėtai važiuojantiems automobilininkams, jei šie siauruose užmiesčio keliuose nepraleidžia iš paskos judančių transporto priemonių.

Vairuotojas, tokiame kelyje judantis lėtesniu nei 30 km/h greičiu, galės sulaukti baudos nuo 1 iki 1,5 tūkst. rublių (70-105 Lt).

Tiesa, vienas pagrindinių tokio sugriežtinimo motyvų - nubausti ne įprastų, o lėtaeigių transporto priemonių (traktorių, kombainų, sunkiasvorių vilkikų) vairuotojus, nesilaikančius KET reikalavimų siaurame kelyje laikytis kuo arčiau dešiniojo kelkraščio. Taip už tokio "kamščio" susidaro kitų automobilių eilė, vairuotojai bando lenkti vienas kitą pavojingai išvažiuodami į priešingos krypties eismo juostą.

Tuo, beje, neretai naudojasi ir rusų policininkai, specialiai į kelią išleisdami lėtaeigę kliūtį ir bausdami ją lenkiančius vairuotojus.

Latvijoje

Nuo kitų metų Latvijoje planuojama įvesti naujas KET. Pagal jas pėstieji blogai apšviestose vietose privalės dėvėti specialias šviesą atspindinčias liemenes, dviratininkams bus leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis, taip pat įvedami nauji kelio ženklai.

Dviračiais turėdami specialius vairuotojo pažymėjimus nuo kitų metų galės keliais važinėtis vaikai nuo 10-ies metų, tiesa, iki 12-os jie privalės dėvėti apsauginius šalmus. Prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas dviratininkai važiavimo greitį privalės sumažinti iki pėsčiųjų ėjimo spartos.

Taip pat taisyklėse atsiranda terminas "dviračių juosta" bei nurodytos naudojimosi ja nuorodos. Kitokios transporto priemonės tik dviratininkams skirtose juostose negalės sustoti ar stovėti.

Pagal tarptautinius standartus bus pakeisti kelio ženklai, nurodantys gyvenvietes, įvesti kai kurie nauji ženklai ir žymėjimai.

Naujųjų taisyklių projektas pateiktas svarstyti atsakingoms ministerijoms bei visuomeninėms organizacijoms.

Vokietijoje

Vokietijos užsienio reikalų ministras Aleksanderis Dobrindtas (Alexander Dobrindt) pranešė, kad užsienio vairuotojai mokesčio už naudojimąsi Vokietijos keliais gali tikėtis nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Nors gandai apie tokio mokesčio įvedimą Vokietijoje sklandė jau seniai, tačiau tai pirmas kartas, kai ministras užsiminė apie konkrečią rinkliavos įvedimo datą.

Ketinimai visuotinai apmokestinti naudojimąsi Vokietijos greitkeliais šalyje sukėlė nemažai diskusijų. Naujo mokesčio kritikai teigia, kad tokios įstatymų pataisos yra diskriminacinės ir prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei, nes jomis būtų sumažintos rinkliavos vokiečių vairuotojams, o užsieniečiai už kelius mokėtų senąja tvarka. Nyderlandai ir Austrija, jei Berlynas pritars naujai kelių mokesčių politikai, pagrasino imtis teisinių veiksmų ES lygiu.

Pritariantys mokesčiui atkerta, kad jo įvedimas neprieštarauja Vokietijos teisei, o A. Dobrindto nuomone, visų vairuotojų apmokestinimas už naudojimąsi Vokietijos keliais yra "sąžiningumo ir teisingumo reikalas".

Prancūzijoje

Praėjusių metų pabaigoje atsisakytas ekologinis sunkvežimių apmokestinimas gali būti svarstomas iš naujo. Šįkart įstatymų kūrėjų akiratyje - vilkikai iš užsienio, kurie atitinkamą mokestį gali būti priversti susimokėti pasienio patikros punktuose ar net prarasti galimybę nemokamai važiuoti šalies greitkeliais.

Po aršių protesto akcijų 2013-aisiais mokesčio atsisakyta, tačiau aplinkosaugos ministrė Segolena Ruajal (Segolene Royal) nori užkirsti kelią užsienio krovinių pervežimo bendrovėms nemokamai naudotis Prancūzijos keliais. Ji teigė svarstanti galimybę įvesti sunkvežimių vairuotojams vadinamąsias kelių vinjetes, kurių taikymo principai būtų analogiški šiuo metu taikomiems Šveicarijoje.

Daugiausiai nuostolių Prancūzija, anot ministrės, patiria dėl to, kad Belgijoje vairuotojai pasipildo kuro, pervažiuoja Prancūziją, o vėliau kuro pildosi jau Ispanijoje - taip norima išvengti šalyje kurui taikomo mokesčio.