Vasarą vairuotojų pinigines plonina ir noras žūtbūt ištrūkti iš miesto

Vasarą daugelio gyventojų mintyse – atostogos ir noras kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Atgaivos nuo karščio ieškoma prie ežerų ir jūros, o prieš savaitgalį susiformuoja nemaži miestus paliekančių automobilių srautai. Vis dėlto vasariškas transporto žalas skaičiuojantys draudikai perspėja, kad mintys apie vasariškus malonumus neturėtų blaškyti dėmesio dar nepasiekus kelionės tikslo, o per didelis atsipalaidavimas vairuojant gali sukelti nemažai problemų ir piniginių nuostolių.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad šią vasarą jau užregistruota eismo įvykiuose patirtų žalų už beveik 3,7 mln. eurų. Ekspertas taip pat pastebi, kad vasarą padaugėja eismo įvykių ir automobilių apgadinimo atvejų dėl žmonių aplaidumo ir neatsakingo elgesio. Čia pat jis atkreipia dėmesį į vasarai būdingus transporto žalų atvejus.

Automobiliu – pievomis ir laukais

Anot R. Bieliausko, kasmet į draudimo bendrovę kreipiasi vairuotojai, automobilius apgadinę važiuodami pieva ar neaiškiomis provėžomis. Aiškinama, kad taip buvo bandoma privažiuoti sunkiau pasiekiamą ežero krantą ar miško proskyną. Nekalbant apie tai, kad tokiems vairuotojams priekaištų greičiausiai turėtų ir gamtosaugininkai, patirtų nuostolių jiems neatlygina ir draudikai.

„Vairuotojai dažnai pamiršta, kad apsidraudus Kasko draudimu patirta žala atlyginama tik tais atvejais, kai automobilis naudojamas pagal paskirtį, o važiuojama tik kelių eismui skirtose teritorijose – gatvėse, keliuose, automobilių aikštelėse“, – sako R. Bieliauskas.

„Taigi užvažiavus ant kokio nors akmens, kelmo ar rąsto pievoje, plyname lauke, šiose vietose apibraižius automobilį patirti nuostoliai gula ant paties automobilio savininko pečių“.

Draudimo ekspertas pataria gyventojams, vykstantiems į gamtą, kelis šimtus metrų geriau paėjėti pėsčiomis, automobilį pastačius saugioje vietoje, užuot rizikavus važiuoti tam neskirtomis vietomis ar nežinomais, sunkai pravažiuojamais keliukais.

Per karščius automobiliai – tarsi guminiai

Kai termometro stulpelis kopia 30 laipsnių šilumos link, o gyventojai masiškai išsiruošia prie jūros, ežerų ir kitų vandens telkinių, ribota automobilio talpa dažnam vairuotojui ima atrodyti žymiai talpesnė.

„Norėdami sutaupyti kurui, žmonės dažnai bando sutilpti patys ir sutalpinti visus savo daiktus į vieną automobilį vietoje to, kad važiuotų saugiai ir patogiai. Automobiliai kartais apkraunami taip, kad jais važiuoti tampa pavojinga ir kenksminga“, – sako R. Bieliauskas.

„Kuprinės, palapinės, paplūdimio pramogoms skirti daiktai, kepimo grotelės, sulankstomos kėdės sukraunamos ne vien automobilio bagažinėje, bet ir salone, dažniausiai transporto priemonės gale. Keliuose galima pastebėti ne vieną poilsiautojų pilną transporto priemonę, kurios galinis langas taip apkrautas daiktais, jog, vargu, ar vairuotojas pro jį ką mato“.

Draudimo ekspertas pabrėžia, kad perkrovus automobilį daiktais, vežant per didelį keleivių kiekį apribojamas vairuotojo matomumas, o tuo pačiu – ir galimybės tinkamai vertinti situaciją kelyje.

„Dažniausiai tokiais atvejais avarijos sukeliamos, kai gerai nematydamas, kas vyksta automobilio gale, vairuotojas važiuoja atbuline eiga ir atsitrenkia į kitus eismo dalyvius ar įvairius stulpelius, kelio ženklus, užtvarus, bortelius, – sako R. Bieliauskas. - Dar pavojingesnės situacijos, kai važiuodamas nemažu greičiu dėl prasto matomumo vairuotojas nepastebi jį iš galo lenkiančios transporto priemonės ir pats bando atlikti lenkimo manevrą“.

Pasak draudimo kompanijos atstovo, išsiruošus į keliones, daiktus automobilyje reikėtų sudėti tvarkingai, o jei šie netelpa automobilyje – pasirūpinti papildoma bagažine išorėje ar paprašyti kitu automobiliu keliaujančių draugų priglausti dalį bagažo. Ekspertas pažymi, kad kelių eismo taisyklėse taip pat numatoma, jog visi kroviniai automobiliu turi būti vežami taip, kad netrukdytų vairuotojui, neblogintų jo matomumo, o keleivių būtų vežama ne daugiau nei jiems numatyta vietų transporto priemonėje.

Eismo įvykio kaltininkė – širšė

Draudimo ekspertas pasakoja, kad vasarą pasitaiko ir gana netikėtų eismo įvykių, kurių kaltininkais tampa netgi vabzdžiai.

„Neseniai turėjome atvejį, kai avarija buvo sukelta į automobilio saloną pro įskridusios širšės. Vairuotojas išsigando įgelti galinčio vabzdžio, pradėjo mojuoti rankomis, nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į atitvarus“ – pasakoja R. Bieliauskas. - Laimei, žmonės išvengė sužalojimų, tačiau automobilis buvo apgadintas. Nuostoliai transporto priemonės savininkui šiuo atveju bus atlyginti, tačiau panašios situacijos gali būti labai pavojingos“.

Anot eksperto, pasitaiko atvejų, kai incidentą kelyje sukelia automobilio salone nukritusi paprasčiausia deganti cigaretė – puolama jos ieškoti, gesinti, baiminantis, kad ji pradegins sėdynių apmušalus. Taip akimirkai prarandama koncentracija prie vairo, automobilio kontrolė, o dažnai to ir užtenka, kad transporto priemonė nulėktų nuo kelio ar rėžtųsi į netikėtai atsiradusią kliūtį.

„Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių vairuoti automobilį tampa sudėtinga ir nesaugu, reikėtų kiek įmanoma greičiau sustoti kelkraštyje ir tuomet stengtis pašalinti atsiradusias kliūtis ir pavojų keliančius objektus, – sako R. Bieliauskas. - Žinoma, dažniausiai nėra taip lengva tai padaryti – vairuotojas į įskridusią širšę ar ant odos nukritusią degančią cigaretę gali reaguoti refleksyviai, tinkamai neįvertinti situacijos. Vis tik vairuojant reikėtų pasistengti neprarasti šalto proto bet kokioje situacijoje“.

Pirmiausia karščio neatlaiko netvarkingos transporto priemonės

R. Bieliausko teigimu, vasaros karščiai ne tik pastūmėja vairuotojus priimti neapgalvotus sprendimus, bet išveda iš rikiuotės ir pačius automobilius.

„Viena dažniausiai pasitaikančių bėdų ištinka, kai poilsiauti vykstantys ar grįžtantys atgal įstringa transporto spūstyse. Paprastai jos susiformuoja ties išvažiavimais ar įvažiavimais į miestus, ypatingai prasidedant savaitgaliui ar jam pasibaigus, – sako draudimo ekspertas. - Esant aukštai oro temperatūrai, o automobiliui kamštyje vos judant dažnai karščio neatlaiko ir perkaista automobilio variklis“.

R. Bieliausko teigimu, dėl tokio gedimo gali ne tik gerokai užtrukti kelionė, bet ir atsirasti nemenkų piniginių nuostolių, kadangi po perkaitimo dažniausiai aptinkama mažesnių ar didesnių variklio detalių pažeidimų.

„Vykstant į keliones, ypatingai ilgesnes, reikėtų pasirūpinti, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, neturėtų įsisenėjusių problemų, kurios kelionės metu galėtų atsinaujinti, – sako R. Bieliauskas. - Patartina prieš vykstant į tolimesnę kelionę apsilankyti automobilių servise, atlikti profilaktinį transporto priemonės patikrinimą. Net ir tokių gedimų kaip variklio perkaitimas galima išvengti, jei nuolat rūpinamasi gera automobilio technine būkle – laiku pakeičiamas aušinimo skystis, plaunama aušinimo sistema, reguliariai apžiūrimi davikliai, atkreipiamas dėmesys į tai, kaip veikia variklis, kiti prietaisai“.