Vakarų Lietuvoje kelių būklė blogėja

Tokios apžiūros organizuojamos ne pirmi metai, jų metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagal Kelių priežiūros metodiką ir joje išdėstytas specialiųjų kontrolinių apžiūrų nuostatas patikrina valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybę ir dangų techninę būklę. Apžiūra parodo, kaip valstybinės reikšmės keliai iškentėjo praėjusią žiemą ir pasitiko atėjusį pavasarį, kokių priemonių turi imtis kelius prižiūrinčios įmonės, kad jie pakeltų vis didėjančias vasaros ir visų metų apkrovas, intensyvėjantį mūsų dienų transporto eismą, ilgai tarnautų žmonių poreikiams.

Deja, pasak LAKD atstovų, sunkmetis situaciją pakoregavo. Šių metų pavasario specialiosios kontrolinės kelių apžiūros rezultatai liudija, kad kelių defektų daugėja, o techninė būklė blogėja. Tai susiję su šalies finansinėmis galimybėmis, kurios sunkmečiu sumažėjo. Dėl to LAKD specialistų sprendimais buvo sumažintos visų rūšių remonto ir periodinės priežiūros darbų apimtys valstybės keliuose. Be to, šiais metais užsitęsė žiema - dar balandį teko šalinti jos pasekmes.

Ypač didelės įtakos kelių techninei būklei ir dangų defektingumui turėjo tai, kad 2009, 2010 ir 2012 metais buvo atsisakyta dangų paprastojo remonto - paviršiaus apdaro įrengimo.

Apžiūros metu nustatytas dangų techninės būklės įvertis balais parodo, kokia reali kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių būklė 10 balų vizualaus vertinimo sistemoje. Vertintas dangos lygumas, vėžėtumas, išdaužų ir plyšių kiekis, skersiniai nuolydžiai ir kt.

Iki krizės pradžios vidutinė valstybinių kelių dangų techninė būklė dažniausiai buvo vertinama apie 7,5 balo, o štai šiuo metu ji nukritusi 13,3 proc., iki 6,5 balo. Skirtinguose keliuose techninės būklės amplitudė yra tarp 10 ir 4.

Šiek tiek geresnė kelio ženklų ir kitų kelio elementų (autobusų stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo stulpų ir pan.) būklė. Šiems elementams praeinantis sunkmetis neturėjo tokios didelės negatyvios įtakos. Čia neigiamas pokytis nesiekia 10 procentų.

Vakarų Lietuvoje - blogiau

Pajūryje keliais besirūpinantys specialistai sako, kad čia techninė asfalto dangos būklė maždaug 10 proc. blogesnė nei likusioje šalies dalyje.

"Natūralu - tam įtakos turi gamtinės sąlygos. Čia - žemuma. Be to, vanduo laikosi paviršiuje, nes nėra smėlėto grunto, į kurį galėtų susigerti, kaip, pavyzdžiui, Dzūkijoje", - "Autosalonui" aiškino Vytautas Gružas, VĮ "Klaipėdos regiono keliai" direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, tai ypač jaučiasi pavasarį, kuomet iš žemės eina pašalas.

"Jei asfalto danga blogesnės kokybės, po stipraus pašalo pavasarį ji susilpnėja net apie 50 proc. Probleminius kelius žinome, todėl stengiamės procesą kontroliuoti - ribojame pravažiuojančio transporto svorį, kad, pavyzdžiui, vilkikai negadintų asfalto", - teigia V. Gružas.

Panašu, kad svorio ribojimas - kone vienintelis kelininkų ginklas, mat pastaruoju metu, kaip ir visoje šalyje, dėl lėšų trūkumo Vakarų Lietuvos keliai nebemato anksčiau minėto paviršiaus apdaro įrengimo.

"Tai reiškia, kad nebeužtaisome dangos įtrūkimų, plyšių, nebedengiame bitumu, kas yra labai efektyvu, nebetvarkome nuolydžių. Tas paprastas paviršinis remontas yra naudingas, padeda net penkeriems metams, o dabar jo nebeatliekame. Informacija palyginti - anksčiau asfalto paviršiaus visoje Klaipėdos apskrityje apdorodavome tiek, kiek dabar - viename rajone.

Žodžiu, kelių būklė blogėja. Jei nieko nedarai, kitaip ir būti negali. Čia kaip su žmogumi - jei jis serga ir nesigydo..." - palyginimu padėtį konstatavo V. Gružas.