Vairuotojams ugnis laiko galvoti nepalieka

Per pastarąjį savaitgalį ugniagesiams įvairiose šalies vietose teko gesinti aštuonis degančius lengvuosius automobilius. Ugnis nesirinko, tad nemažus nuostolius patyrė tiek brangaus BMW X6, tiek pigiau kainuojančių mašinų savininkai. Degančios automobilių dalys liepsnojo salonuose, variklio skyriuose, bagažinėse ir išorėje. Kelios mašinos sudegė visiškai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kiekvienais metais šalyje sudega daugiau nei tūkstantis transporto priemonių. Pernai - 1124, užpernai - 1086. Per devynis šių metų mėnesius šalyje ugniagesiai sulaukė per 846 pranešimų apie tokius gaisrus. Daugiausiai, 557 kartus, skubėta gesinti lengvųjų automobilių.

Kaip viena iš tokių gaisrų priežasčių, įvardijamas lengvųjų automobilių parko amžius. Jei Europos Sąjungoje jis vidutiniškai siekia 10,7 metų, tai Lietuvoje - 16,9 metų.

Pasak Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyresniojo specialisto Tomašo Veliseičiko, nepriklausomai nuo amžiaus, labai svarbu, jog mašina būtų techniškai tvarkinga ir joje būtų gesintuvas. Techniškai tvarkingas ir laikomas lengvai pasiekiamoje vietoje. Ugniagesiai rekomenduoja gesintuvą laikyti keleivio pusėje po sėdyne. Nelaimės atveju labai pravers ir rankas nuo sužalojimų apsaugančios darbinės pirštinės bei raktas, skirtas atjungti akumuliatoriaus gnybtą nuo akumuliatoriaus. Net apie 80 proc. gaisrų automobiliuose kyla dėl trumpojo jungimo elektros instaliacijoje.

Tiek ugniagesiai, tiek automobilių priežiūros specialistai vieningai sutaria, jog kilus gaisrui, vairuotojai laiko galvoti, ką ir kaip daryti, neturi. Visus veiksmus būtina žinoti.

„Kuo anksčiau bus pastebėtas gaisras, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus sėkmingai užgesintas. Paprastai žmogus pamato besiveržiančius dūmus, išgirsta degimui būdingą garsą ar sprogimą, pajunta dūmų kvapą. Tokiu atveju reikia kuo skubiau sustoti. Tačiau šis manevras neturėtų sukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei rizikos aplinkiniams“, - sakė T.Veliseičikas.

Dažnas netikėtai ugnies užkluptas vairuotojas daro klaidą puldamas ją gesinti, lyg akis išdegęs.

„Sustabdžius automobilį ir išjungus variklį, pavarų dėžės svirtį reikėtų nustatyti į stovėjimo padėtį „P“, o automobiliuose su mechanine pavarų dėže nustatyti „laisvą“ pavarą. Taip pat reikėtų įjungti arba užtraukti rankinį stovėjimo stabdį, kad automobilis būtų stabilus. Jokiu būdu negalima palikti automobilio su įjungtomis pavaromis, nes jis gali pajudėti iš vietos ir sužeisti jį gesinantį asmenį. Sustojus reikia kuo greičiau išlipti iš automobilio ir nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 bei pradėti gesinti automobilį gesintuvu. Jeigu jo nėra ar jis pasibaigęs, gaisro gesinimui gali būti panaudotos ir kitos parankinės priemonės“, - patarė T.Veliseičikas.

Išjungus degimą užvedimo raktelio ištraukti nereikėtų. Teigiama, jog ne kartą dėl gaisro įsijungdavo starteris ir nekontroliuojamas automobilis pradėdavo važiuoti pats. Jeigu reikia pakelti priekinį dangtį, tai daryti reikėtų labai atsargiai. Jokiu būdu negalima dangčio atidaryti staiga, nes papildomas oro kiekis gali suintensyvinti degimą ir pliūptelėti liepsna. Tas pat principas galioja ir kilus gaisrui salone ar bagažinėje.

Sudėtingiau gaisrą gesinti, jeigu automobilyje yra sumontuota dujų įranga. Dujų gaisrai turėtų būti gesinami tik tokiu atveju, kai yra galimybė nutraukti dujų tiekimą arba yra kilęs tiesioginis pavojus žmonių gyvybei. Priešingu atveju tai gali sukelti sprogimą ir pakartotiną gaisrą.