Vaikų saugumas gatvėse: ar mokykla gali daugiau?

"Nebeiškenčiau, atėjau išsakyti savo nuomonės", - pareiškė į "Vakarų ekspreso" redakciją užsukęs klaipėdietis Antanas, kasdien praeinantis pro S. Daukanto gatvėje įsikūrusią M. Gorkio mokyklą.

"Kada čia įvyks skaudi nelaimė - tik laiko klausimas. Pažiūrėkite, kaip automobilius stato savo vaikus į mokyklą atvežantys ar pasiimantys tėvai. Mašinos statomos prieš pat perėją, ant perėjos. Jei ja eina vaikas, iš už stovinčių automobilių jo net nematyti. Gatvė gana siaura, todėl judantis vairuotojas ekstra atveju net neturėtų kur pasukti vairo", - pastebėjo žmogus.

Jis sako suprantantis, kad perauklėti tėvų beveik neįmanoma, policija kasdien čia irgi nebudės.

"Bet juk dar yra ir pati mokykla. Ką dėl moksleivių saugumo daro jos bendruomenė? Galėtų, pavyzdžiui, mokytojai prie gatvės pabudėti tas 20 minučių, kai tėvai atveža ar pasiima vaikus. Gal net vyresniųjų klasių moksleiviai, aprengti liemenėmis, patys pabudėtų prie perėjų?" - tokias idėjas pasiūlė Antanas.

Ar iš tiesų mokyklos bei pedagogai gali padaryti daugiau saugaus eismo srityje?

STENGIASI. "Vaikų ruošimas "Šviesoforo" varžyboms - sausas ir nuobodus užsiėmimas, vos ne formulių mokymasis, todėl tenka ieškoti įvairesnių formų, kad vaikams būtų įdomu", - sako "Vyturio" pagrindinės mokyklos mokytoja Edita Gelgutienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Domisi ne visos mokyklos

Faktas vienas: skirtingų mokyklų požiūris į tai - skirtingas.

"Ką galima sakyti, jei net yra tokių mokyklų, kurios atsisako švietėjiškų Kelių policijos biuro paslaugų. Mūsų specialistai pasiruošę vaikams pasakoti apie eismo saugumą, bet pedagogams to nereikia", - dar pernai dienraščiui skundėsi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro (KPB) viršininkas Ramūnas Šideikis.

Jam iš dalies pritaria ir Veronika Kostikova, KPB Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė, atsakinga už biure įsteigtą saugaus eismo klasę.

"Mes patys kviečiamės moksleivius pas save arba vykstame į mokyklas, jei esame kviečiami. Tačiau ne visos mokyklos į tą eismo saugumo mokymą žiūri vienodai - vienos šiame procese dalyvauja aktyviai, tačiau tik kai kurios, ir jų nėra daug", - sako pareigūnė.

BUDĖJIMAS. "Sovietiniais laikais buvo budėjimas prie mokyklų - taip vaikai buvo įtraukiami į saugaus eismo mokymą. Tačiau dabar sunku pasakyti, ar toks budėjimas būtų veiksmingas", - sako Vidmantas Miknius. Redakcijos archyvo nuotr.

Kiek kieno iniciatyvos?

Panašiais pastebėjimais gali pasidalinti ir Vidmantas Miknius - uostamiesčio policijos pareigūnas, laisvalaikiu mokantis vaikus saugaus eismo pagrindų Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre.

"Kasmet Lietuvoje vykstančiame moksleiviams skirtame "Šviesoforo" konkurse dalyvauja visų Klaipėdos mokyklų atstovai, tačiau sunku pasakyti, kiek yra pačių pedagogų iniciatyvos, nes surengti pirmąjį to konkurso etapą mokyklose yra privaloma.

Galima tik spėti, kad kai kuriose mokyklose tam skiriamas didesnis dėmesys - pavyzdžiui, "Šviesofore" visada gerai pasirodo "Versmės", "Vyturio", "Smeltės", Gedminų, Sendvario. P. Mašioto, "Verdenės", Tauralaukio mokyklos ir gimnazijos", - vardina V. Miknius ir primena, kad dažnai tie rezultatai yra pavienių pedagogų entuziastų nuopelnas.

Uždaras ratas

Viena iš tokių - "Vyturio" pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Edita Gelgutienė, vedanti saugaus eismo būrelį - sako mananti, kad mokyklose daroma pakankamai.

"Tikrai nėra taip, kad mokymo bei auklėjimo procese eismo saugumas būtų pamirštas. Tiesiog jis integruotas į dėstomus dalykus - net jei ir nėra tokio saugaus eismo būrelio, kaip pas mus, apie elgesį kelyje užsimenama ir pasaulio pažinimo, ir lietuvių kalbos, ir kitų dalykų pamokose", - teigia mokytoja.

Visa tai skirta vaikams. O kaip su tėvais ir jų elgesiu? E. Gelgutienė neslepia sunkiai įsivaizduojanti, ką viena ar kita mokytojų bendruomenė turėtų nuveikti eismo saugumo labui prie savo mokyklos.

"Pažiūrėkite, kas vyksta prie mokyklų prieš pamokas ir po jų - automobiliai suvažiavę ten, kur tą daryti draudžia ženklai, paliekami ant perėjų. Suprantu, kad kai kurie stengiasi privežti savo vaikus kuo arčiau durų - kad būtų saugiau, bet tada kenčia ir nebesaugu kitiems. Toks savotiškas uždaras ratas. Tad jei jau tėvai patys nesupranta, ką daro blogai, ar čia padės mokytojai?" - abejoja mokytoja.

Ar budės prie perėjų?

Tad ji skeptiškai vertina pasiūlymą šalia mokyklų esančiose perėjose budėti pedagogams ar moksleiviams.

"Aišku, gal reikėtų bandyti kiekvieną iniciatyvą, kuri pagerina vaikų saugumą, bet dėl tokios formos aš abejoju. Nesunkiai gali nuspėti, kaip sureaguotų koks pastabą gavęs tėtis. O ir mokytojai į gatvę nesiveržtų: "Kodėl aš, už ką?!" - tėvų ir pedagogų reakciją bando nuspėti E. Gelgutienė.

Panašiai prognozuoja ir V. Miknius.

"Net jei jau pastabas darantys policininkai iš vaikus mokyklon atvežančių tėvų sulaukia replikų ir tam tikrų gestų, galima įsivaizduoti, kokių žodžių sulauks mokytojai. O ar pasiųsi ten budėti vaikus su ryškiomis liemenėmis? Vargu", - teigia pareigūnas.

Atsakomybė - tėvams

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė yra dar kategoriškesnė.

"Nenoriu, kad mokytojai būtų paversti pareigūnais, autoinspektoriais ar draugovininkais, kaip būdavo tarybiniais laikais. Mokytojas yra mokytojas, o mokykla yra ugdymo įstaiga, kuriai jau ir dabar suversta tiek socialinių funkcijų, kad net mokslai dingsta", - pedagogus gina ji.

L. Prižgintienės nuomone, saugiam eismui mokyklose ir taip skiriama nemažai dėmesio - tiek integruotų į dėstomus dalykus žinių pavidalu, tiek būrelių, o esą tai, kaip vaikas elgiasi gatvėje, visų pirma priklauso nuo tėvų.

"Nenorėčiau, kad mokytojai būtų verčiami imtis atsakomybės. Ir taip nuo pat pradinių klasių jie tėvų prašo palydėti atžalas iki mokyklos, sudaryti saugiausius maršrutus. O ką daro tėvai, kokį jie rodo pavyzdį? Kai jie tempia vaiką per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, nepadės jokios teorijos, jokie saugaus eismo būreliai", - teigia Švietimo skyriaus vedėja.

Atšvaitus numetė

Vis dėlto V. Miknius įsitikinęs, kad mokyklos eismo saugumo srityje galėtų padaryti daugiau.

"Kartą atvežėme į mokyklą 300 atšvaitų, išdalinome kiekvienam vaikui. Kitą rytą skaičiuojame: su atšvaitu į mokyklą atėjo 7-8 mokiniai. Štai, pavyzdžiui, čia pedagogai ir galėtų padėti - paklaustų, kodėl vaikas atėjo be atšvaito. Tai bus nors ir menkas, bet vis tiek žingsnelis eismo saugumo švietimo link", - sako jis.

V. Miknius teigia suprantantis ir švietimiečių požiūrį. Esą dažnai tėvai iš tiesų mąsto maždaug taip: "Atiduosiu savo vaiką į mokyklą kaip staliui rąstą, ir tegul ištekina meno kūrinį."

"Visų pirma už savo vaikus atsakingi turi būti tėvai. Bet, kita vertus, gal mokslo rezultatai - palyginti su gyvybe - yra ne tokie svarbūs? Kas sėdės matematikos pamokoje, jei moksleivis net neprieis iki mokyklos ir bus partrenktas gatvėje?" - retoriškai klausia jis.