Klaipėdiečių mokslininkų ir inžinierių komanda, pasitelkusi pagalbon užsienio specialistus, priartėjo prie savo dvejus siekto tikslo - sukurti elektra varomo miesto autobuso prototipą, kurio pagrindu ateityje gali būti gaminami serijiniai elektrobusai. Šiomis dienomis jų darbo rezultatas išvažiavo iš angaro ir apsuko kelis ratus vienos iš uostamiesčio uosto įmonių, kurioje ir dirba projekto kūrėjai, teritorijoje. Šioje istorinėje "kelionėje" pavyko sudalyvauti ir "Vakarų ekspreso" priedo "Autosalonas" žurnalistams.
Iš 1982-ųjų laidos "Škoda" troleibuso perdarytas autobusas iš angaro atbulomis rieda visiškai be garso - kaip ir dera tik elektra varomoms transporto priemonėms. Garsą skleidžia tik komandos nariai, žodžiais ir gestais autobusą vairuojančiam inžinieriui Olegui Lyanui reguliuodami kelią - veidrodėliais naudotis jis negali, kitaip netilptų pro vartus.
INOVACIJA. Gal ir sunku patikėti, bet šie, jaukia šviesa lipti autobusan viliojantys laiptai pritvirtinti nepanaudojus nė menkiausio varžtelio - jie priklijuoti.
Suaugę vyrai džiūgauja lyg vaikai ir, išsitraukę mobiliuosius telefonus, viską filmuoja. Neatpažįstamai pasikeitusi "Škoda" su unikaliu aliuminio korio ir plastiko kėbulu dienos šviesą pamato pirmą kartą.
Tiesą pasakius, iš senojo troleibuso yra likusi tik važiuoklė su ratais ir kėbulo rėmas. Visa kita sukurta klaipėdiečių rankomis.
ŠVIESA. "Norėjome, kad autobusas būtų kuo šviesesnis iš vidaus ir kad keleiviai pro stogą galėtų matyti dangų, medžių viršūnes, namus. Mūsų vizija - užtikrinti sąsają "autobusas-miestas", ne tik "autobusas-keleiviai", - sako Marius Ščerbinskas.
Visai kita koncepcija
Alvydas Naujėkas, įmonės "Vėjo projektai" vadovas, sako, jog elektra varomi autobusai jau bandomi ne viename Europos didmiestyje, pavyzdžiui, didžiuosiuose Nyderlandų, Vokietijos, Austrijos miestuose, kurių strategijose - transporto taršos mažinimo tikslai. Tačiau...
"Tačiau autobusų pramonė jau gal 50 metų miega. Tai tebėra sunkūs griozdai, kartkartėmis papildomi kokiomis nors ne visada reikšmingomis smulkmenomis. O mes užsimojome miesto autobuso koncepciją pakeisti iš esmės. Tikimės nustebinti Europą. Jei sumanymas pavyks, mūsų autobuso vizija bus viena pažangiausių", - rimtą iššūkį sau ir komandai yra nustatęs įmonės direktorius.
BANDYMAS. Olego Lyano valdomas elektrobusas leidžiasi į pirmąją kelionę.
Vienas iš svarbiausių uždavinių kūrėjams buvo sumažinti svorį, kitaip elektra varomo autobuso energijos sąnaudos būtų itin didelės ir tokia transporto priemonė nebūtų efektyvi.
Uždavinys išspręstas - klaipėdiečiai, vedami konstruktoriaus-dizainerio Mariaus Ščerbinsko, sukūrė aliuminio kompozito - medžiagos, naudojamos aviacijos pramonėje, kėbulą. Taip bendra transporto priemonės masė sumažėjo nuo 12,5 iki 8,8 tonos.
UŽMOJIS. Alvydas Naujėkas (dešinėje) ir Rimantas Didžiokas: "Bandome iš esmės keisti miesto autobuso koncepciją."
Kėbulas keis spalvą
"Aliuminio kompozitas yra ne tik lengvesnis už plieno skardą. Tai - sudėtinė medžiaga, sukurta iš kelių skirtingų medžiagų, kurių kiekviena turi tam tikrų savybių. Kaip junginys, kompozitas yra paveldėjęs geriausias tų medžiagų savybes - lengvumą, tvirtumą, šilumos izoliaciją.
Be to, jis mums labiausiai tiko siekiant įgyvendinti kitą viziją - keleiviams pasiūlyti šviesų iš vidaus autobusą. Dar viena teigiama savybė - ant šio kėbulo bus galima projektuoti įvairius vaizdus, pavyzdžiui, tiek iš lauko, tiek iš vidaus demonstruoti vaizdo reklamą ar kompozito plokštes apšviesti taip, kad autobusas keistų savo spalvą. Sakykime, vieną sekundę autobuso kėbulas gali būti raudonas, kitą - žalias, margas ar dar koks nors", - pasakojo M. Ščerbinskas, elektrobusui parinkęs korio pavidalo aliuminio kompozito plokštes.
Įdomu tai, kad ir jos, ir daugiau šviesos viduje užtikrinančio organinio stiklo plokštės (PMMA plastikas) prie rėmo pritvirtintos nepanaudojus nė vieno varžto - tik klijus.
1,5 MLN. EURŲ - tiek kol kas investuota į projektą.
Medinės grindys...
Revoliucinių, tačiau itin paprastų, natūralumo įspūdį sukuriančių sprendimų čia - aibė. Pavyzdžiui, jaukumo suteikiančios beržo faneros grindys, fanerinės, tačiau itin patogios kėdės.
"Vieną jų, važiuodamas iš Kauno į Klaipėdą, pasidėjau ant savo automobilio sėdynės. Patogu buvo taip, kad net nepajaučiau, kad įveikiau tuos 200 kilometrų", - teigė M. Ščerbinskas.
ATMINTIS. Yra ir vadinamoji juodoji dėžė - visus vairuotojo veiksmus ir autobuso parametrus įrašantis prietaisas.
Kitas originalus, bet lygiai toks pat elementarus sprendimas - visas autobuso elektros dalies bei valdymo sistemas kūrusio Klaipėdos universiteto (KU) magistranto O. Lyano kūrinys. Tai - trys paprasti planšetiniai kompiuteriai, atstojantys įprastuose autobusuose daug vietos užimantį sudėtingą prietaisų skydelį.
Iš įprastų prietaisų liko du pedalai ir vairas su posūkių bei valytuvų svirtelėmis. O visos likusios funkcijos - šviesos prietaisai, durų atidarymas, rankinis stabdys, šildymo ir ventiliavimo įranga ir panašiai - valdoma sensorinių mygtukų paspaudimu ergonomiškai išdėstytose planšetėse.
NEĮTIKIMA. 100 km/h greitis pasiekiamas per 8 sekundes, tikina projekto autoriai. Ir tai - turint omenyje, kad elektrobuso masė - beveik 9 tonos!
Ir Klaipėdoje, ir užsienyje
"12 metų garantija, 1 milijono kilometrų rida - būtent tokius parametrus norėtume matyti", - sako Rimantas Didžiokas, įmonės Plėtros ir inovacijų skyriaus vadovas, KU profesorius, atsakingas už projekto mokslinę dalį.
"Mes patys ir kūrėme kompozitines plokštes, ir bandėme jų atsparumą KU laboratorijose, kuriose, beje, įranga sukurta taip pat mūsų mokslininkų ir inžinierių. Todėl galime drąsiai sakyti, kad tai - klaipėdietiškas projektas", - aiškino profesorius, kurio dėka komandoje atsirado perspektyvūs KU auklėtiniai inžinieriai ir net praktikantai.
ENERGIJA. Suomiškos ličio jonų baterijos, sumontuotos po grindimis, vienu įkrovimu leidžia įveikti 150 km atstumą. Įkrovimas naudojant trifazį (380 V) įtampos tinklą trunka 3 valandas. Bendras jų svoris - 800 kg.
Tačiau pasitelkta ir užsienio pagalba - pavyzdžiui, dalis klaipėdiečių sukurtų kompozitinių medžiagų bandyta ir "CFK-Valley Stade" klasteryje Vokietijoje, vadinamame pagrindiniu aviacijos milžinės "Airbus" partneriu.
Vienas iš projekto vadovų - Folkeris Gerberis (Volker Gerber) - taip pat užsienietis, kaip ir Delfto technologijos universiteto (Nyderlandai) Aerokosminės inžinerijos fakulteto atstovai Džanluka Laera (Gianluka Laera) bei Pradepas Prandurangis (Pradeep Prandurangi).
VALDYMAS vyksta itin paprastai - naudojantis trijomis planšetėmis. Jos įstatomos į originalius medinius laikiklius.
Gatvėse - jau greitai
R. Didžiokas norėtų, kad Klaipėda taptų pirmuoju miestu, įsigijusiu jau serijinį - jei jis bus sukurtas dabartinio prototipo pagrindu - eletrobusą keleiviams vežti.
Kolegai pritaria ir A. Naujėkas: "Klaipėda - mūsų tikslinis miestas, savotiškas "target city".
Šiaip ar taip, uostamiesčio gyventojai elektrobusą miesto gatvėse pamatys jau greitai - balandį.
"Netrukus iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos sulauksime sertifikato, leisiančio elektrobusu išvažiuoti į gatves. Iš pradžių jį bandysime būtent Klaipėdoje. Tiesa, keleivių nevešime - jame bus įrengtos dvi darbo vietos inžinieriams, kurie stebės įvairių sistemų parametrus ir koreguos jų veiklą. Tai bus jau kaip laboratorija ant ratų", - teigė įmonės vadovas.
Vėliau elektrobusas bus bandomas Kaune.
"Ten jis, taip pat be keleivių, važinės realiais maršrutais. Kodėl? Todėl, kad jame bus išsaugota ir troleibuso funkcija. Primontuojamais "ūsais" jis prisijungs prie bendrų Kauno troleibusų tinklų, tačiau, skirtingai nuo paprastų troleibusų, galės nuo jų atsijungti ir dalį trasos įveikti naudodamas vien tik savo baterijų energiją, pervažiuoti į kitą maršrutą arba pasiekti troleibusų linijų nepasiekiamas stoteles. Taip smarkiai išauga tokio transporto panaudojimo mieste galimybės", - prideda R. Didžiokas.
O kol kas pirma bandomojo reiso stotelė - vietos valgykla konstruktorių angaro kaimynystėje. O kodėl gi ne - gerai padirbėjus ne nuodėmė ir papietauti. Jėgų ir energijos dar reikės. Ne tik elektrobusui, bet ir jo kūrėjams.
Rašyti komentarą