Teisutis Matulevičius: Tegul jie mus nužudo, bet nekankina

Sunku pasakyti, kodėl 2016-aisiais laikinai einančiam Aplinkos apsaugos ministro pareigas Kęstučiui Trečiokui reikėjo imtis šio žygio - keisti į Lietuvą iš JAV atvežtų daužtų automobilių vertinimo tvarką?

Ir jau liepą daugelis tokių automobilių pradėti vertinti kaip atliekos ir jų nebegalima išvežti iš uosto.

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos atstovas Teisutis Matulevičius teigia, kad valstybė griauna jų verslą sugalvodama įstatymus "iš vakaro" ir pradėdama reikalauti vykdyti juos jau kitą dieną.

Žmonės, JAV nusipirkę mašinas dar sausį ir dabar jas atsigabenę į Klaipėdos uostą, negali jų išvežti, nes muitininkai neišleidžia, o vieno automobilio dienos prastova kainuoja 20 eurų.

Mašinos taip stovi jau ne vieną savaitę. Pasak T. Matulevičiaus, šiandien uoste stovi šimtai mašinų ir dar iš Amerikos atkeliauja apie 3 000 nupirktų automobilių.

Pagal naujus reikalavimus, lyginama automobilio įsigijimo kaina ir pateikta remonto kaštų ataskaita, kurią rengia nepriklausomas vertintojas. Jeigu remonto suma viršija 75 procentus įsigijimo kainos, automobilis vertinamas kaip atlieka.

Verslininkai mano, kad toks reglamentavimas yra neteisingas.

Teisutis niekaip negali suprasti, kam užkliuvo verslas, kuriame duoną sau užsidirba apie 50 tūkstančių nieko iš savo valstybės neprašančių žmonių.

Lenkai garsėja kaip obuolių augintojų šalis, o Lietuva, be antrosios religijos - krepšinio, dar nuo "žiguliukų" eros buvo žinoma, kaip automobilių remontininkų kraštas. Sovietiniais laikais lietuviai lėkdavo į pačius tolimiausius Rusijos užkampius, į Lietuvą parveždavo automobilius, čia juos suremontuodavo ir parduodavo rusams, gruzinams ar kazachams.

- Atsivėrus sienoms pradėjome vežti daužtus automobilius iš Vokietijos, - tęsia T. Matulevičius.- Sutvarkyti automobiliai riedėdavo į Uzbekiją, Kazachiją, Kirgiziją, Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją. Automobiliams gabenti buvo pritaikomi žvejybiniai laivai.

Vėliau mūsiškiai iš Kinijos įsigijo specialius vagonus, kuriais sutvarkytus automobilius gabendavo į pačius tolimiausius kraštus.

Automobilių remonto ir transportavimo verslui sekėsi iki pat 1998 metų, kai Rusijoje kilusi krizė smogė iš visų jėgų ir truko net porą metų.

Dalis tautiečių netekę darbo išvyko į Europos valstybes, kiti į JAV. Tada iš Amerikos į Lietuvą ir pasipylė tautiečių laiškai, kuriuose jie neslėpė susižavėjimo naujomis atsiradusiomis galimybėmis. "Čia tokių automobilių, kokių Vokietijoje kartais prireikdavo laukti visą mėnesį, pilna."

Lietuviai įsigijo jūrinių konteinerių, į kuriuos iš pradžių sutalpindavo 2 automobilius, vieną pastatydami už kito.

Tačiau mūsiškių išradingumui, pasirodo, nėra ribų. Kažkas pasiūlė priekinį automobilį pakelti ir į konteinerį pakrauti ne du, o tris automobilius.

Beje, ir tai dar buvo ne riba. Pasitelkus išmonę, atsirado vietos ir keturioms mašinoms. Lietuviai išmokė taupiau išnaudoti konteinerius.

"Kai įstojom į Europos Sąjungą. Atsivėrė sienos ir žmonės, norintys įsigyti naudotą arba daužtą automobilį, patys važiuodavo į kitas Europos šalis, - pasakoja Teisutis Matulevičius. - O JAV situacija yra tokia. Jeigu amerikonas apdaužo savo automobilį, draudimas jam sumoka pinigus, tai jis dažniausiai atsisako imti tą patį automobilį. Tada mašina statoma į aukcioną pardavimui.

Amerikoje 200 milijonų turtingų žmonių, kurie keičia automobilius kas 3-4 metus. Kai jūriniai konteineriai su automobiliais pasiekia Klaipėdą, mes juos iškraunam, ir autovežiais išvežiojame po visą Lietuvą."

Automobiliai JAV pasižymi galingais varikliais ir aukšta apdailos bei įrangos kokybe. Rusai ir baltarusiai, įsitikinę, kad lietuvių meistrų remonto kokybė yra gera, graibstyte graibstė sutvarkytus automobilius. Į šias šalis iš Lietuvos išriedėjo šimtai ir tūkstančiai 30-40 000 dolerių kainuojančių "Escalade", "Rolls Royce" "Jaguarų".

Lietuvoje automobilių likdavo labai nedaug, viskas buvo nukreipta į Rusiją.

- Mūsų darbų kokybė buvo tokia aukšta, kad pirkėjai net nesvarstydavo ieškoti sutaisytų automobilių Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje. Dauguma važiuodavo čia, į Lietuvą.

Pasak pašnekovo, automobilių remontas Lietuvoje yra mažų miestelių verslas. Paprastų žmonių gyvybiška finansinė arterija.

- Garsas apie Kauno, Marijampolės, Utenos automobilių turgus plačiai nuskambėjo per visą Europą, - emocingai dėsto Teisutis.

- Tai istoriškai susiklostęs mūsų verslas. Sunku tiksliai įvardinti, koks procentas susijęs su šiuo verslu. Pervežimas, remonto darbai, dažymas, surinkimas, gabenimas, dokumentų forminimas. Žmonės masiškai išsiima patentus, nuomojasi garažus, perka kokybiškas stakles.

Suremontuoti automobiliai važiuoja į Vokietiją, Belgiją, Daniją, Suomiją, todėl akivaizdu, kad jų remonto kokybė turi būti nepriekaištinga.

Ne veltui kažkada Kaunas buvo pripažintas didžiausiu automobilių turgumi Europoje.

Pirkėjai iš Kazachstano ir kitų pietietiškų respublikų, sumokėdavo pinigus dar nematę automobilio. Lietuvių remontininkais buvo pasitikima absoliučiai.

- Atvažiuoja kazachas ir klausia: kokią mašiną turi? Sakai jam, "Lexus" ir dar kokią markę. Jis net nematęs sako "krauk", - pasakoja Teisutis.

Kai prasidėjo 2008-ųjų krizė, Lietuvos naudotų automobilių remontininkus ir pervežėjus iš inercijos toliau "tempė" Rusija. Tol, kol Putinas uždraudė įvežti mašinas.

Tada Lietuvos automobilių remontininkai atrado 400 milijonų Europos Sąjungos piliečių turinčią rinką.

- Kai mašinas ėmėme krauti į tralus ir vežti į Vokietiją tikrinti kokybės, vokiečiai pasiūlė patys čia atvažiuoti. Jie atvyko į Kauną, atsidarė centrą ir išrašinėja techninės apžiūros talonus.

- Aš nesuprantu, kam mums nekokybiškai taisyti automobilį, jei vokietis turi teisę atgal grąžinti jį per pusę metų ir mes privalėtume atiduoti pinigus? - stebisi Teisutis Matulevičius.

Valdžia sumanė mus nužudyti, vien tik tam, kad nedidelis būrelis žmonių galėtų geriau gyventi.

Ir niekas nemąsto apie tai, kad žmonės jau įsigijo brangias stakles, naujas dažymo kameras, kurios kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.

Vokietijoje aplinkos apsaugos pareigūnai į mašinų verslą kišasi tik tada, jei neaujas automobilis būna degęs.

- Mes nesunkiai galime rasti alternatyvą, pradėti vežti automobilius į Latviją, kad ir į Liepoją. Bet kai latviai susipažins su šiuo verslu, jie jį perims. Kam mes jiems būsime reikalingi? Kai kuriems aplinkosaugininkams atrodo, kad tai mes kalti, kad kažkur mėtosi senos padangos, seni akumuliatoriai, - neslepia apmaudo Teisutis.

Lietuvoje apie 50 000 žmonių yra susiję su automobilių verslu. Vairuotojai, krovėjai, remontininkai, dažytojai, elektrikai, uosto darbuotojai.

Tai 50 000 šeimų, kurioje po 3-4 žmones. Paskaičiuokime, ko Lietuva netektų, jei šį verslą leisime žlugdyti.

- Kažkas nutarė kontroliuoti mūsų verslą ir mums nurodinėti, ką pirkti, - aiškina T. Matulevičius. - Norit žudyti - žudykite. Bet nesityčiokite. Iš pradžių mes pasitrauksime iš verslo, po to išstums kitus. Galų gale išeis ir uosto įmonės. Su visais kranais, kainavusiais milijonus.

Per mėnesį laiko asociacija prarado apie 100 tūkstančių eurų. Uoste stovi šimtai automobilių, motociklų, kuriuos ruošiasi pjaustyti.

- Kas atlygins nuostolius? Kodėl Aplinkos ministras nusprendė, kad mano mašinos blogos. Aš labai abejoju, ar dauguma Vyriausybės narių atsakytų į klausimą, kuo uosto vartai skiriasi nuo jūros vartų?

Gyvename nepriklausomoje Lietuvoje daugiau nei ketvirtį amžiaus, o valdininkai vis dar nesupranta, kad yra atsakingi už savo sprendimus. Nesupranta, kad visada reikia išklausyti ir kitą pusę, pasitarti su verslo atstovais.

Todėl ir didėja žmonių nusivylimas ir pesimizmas. Žmonės pradeda jausti, kad jų nuomonė niekam neberūpi.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika:

Šiuo metu mes per mėnesį iškrauname apie 120-130 konteinerių su automobiliais, vadinasi, apytikriai apie pusantro tūkstančio per metus. 

Turint galvoje, kad pernai terminale krovėme apie 260 000 konteinerių, iš pradžių gali atrodyti, kad konteineriai su automobiliais iš JAV tarsi sudaro menką procentą. Bet mes gauname papildomas pajamas, iškraunant mašinas iš konteinerių. Be to, vėliau šie jau iškrauti konteineriai panaudojami Lietuvos gamintojų eksportui arba tranzitui. 

Sumažėjus šiam srautui, mūsų šalies eksportuotojams tektų atsivežti konteinerius iš kitur ir tai jiems pabrangintų gamybos kaštus. 

Vienareikšmiškai galime pasakyti, kad tai mūsų uostui yra svarbus krovinys. Mano manymu, tokie svarbūs sprendimai, prieš juos priimant, turėtų būti labai pasverti ir išdiskutuoti su asocijuotomis verslo struktūromis.