Sumanusis eismas Klaipėdos gatvėse. Nejaugi?

Maždaug po mėnesio, gegužės viduryje, Vilniuje įsikūrusios bendrovės "Viltechna" atstovai Klaipėdos savivaldybei turėtų pristatyti tarpinius, jau pagal specialistų pastabas patobulintus minėtos galimybių studijos rezultatus.

O iki liepos jau pats miestas išsirinktų, kuris iš siūlomų trijų sumaniosios transporto sistemos (STS) diegimo scenarijų būtų priimtiniausias.

Sulaukė pastabų

Dar sausio pradžioje studijos rengėjai savivaldybei pateikė transporto srautų matavimus pagrindiniuose trijuose Klaipėdos koridoriuose - Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvių, Taikos prospekto-Tiltų-Herkaus Manto gatvių-Liepojos plento ir Šilutės plento-Priestočio-Mokyklos gatvių.

[CITATA]

Šis pristatymas sulaukė POSSE projekto, kurio rėmuose ir rengiama studija, partnerių pastabų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Miesto eismo vadybos ir kontrolės tarnybos vadovas Markas Kartraitas (Mark Cartwright) pažymėjo, jog apžvelgtas tik pietų-šiaurės koridorius, tačiau visiškai neskaičiuoti rytų-vakarų (Liepų gatvės-Šiaurės prospekto ar Baltijos prospekto) koridorių srautai.

Be to, pastebėta, kad studijos rengėjai neatsižvelgė į ilgalaikę Klaipėdos perspektyvą, miesto plėtros planą, neskaičiavo transporto srautų uosto prieigose, kur gatvių tinklas yra pakankamai platus, ir pan.

Dar vienas tarpinis pristatymas įvyko praėjusią savaitę.

"Tačiau ir dabar labiau orientuotasi į teorinę pusę, o reikėtų koncentruotis į praktinę situaciją Klaipėdos gatvėse", - pristatymo rezultatus pakomentavo už dalyvavimą POSSE projekte atsakinga savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Konkrečiai konstatuotas tik vienas dalykas, beje, aiškus ir be jokių studijų - Klaipėdoje nėra bendros šviesoforų sistemos. Pagrindinė problema - valdiklių (kitaip sakant, šviesoforo "smegenų") skirtumai: toje pačioje gatvėje vieni valdikliai - vieno gamintojo, kiti - kito, treti - trečio.

"Tie valdikliai - gal penkių skirtingų firmų, yra likę net ir tarybinių laikų šviesoforų. Būtent dėl to įgyvendinti vadinamojo žaliosios bangos principo mieste yra neįmanoma - skirtingų gamintojų valdikliai tarpusavyje nederinami", - aiškino I. Šakalienė.

Trys modeliai

Pagrindinis uždavinys studijos rengėjams, beje, iš Klaipėdos savivaldybės už šį darbą gausiantiems 104 tūkst. litų - įvertinus viešojo transporto, parkavimo sistemą, avaringumą ir t. t., iki liepos pristatyti tris praktinius miesto eismo valdymo sistemos scenarijus.

"Įvertinę galimas ekonomines išlaidas, efektyvumą ir pritaikymą ateičiai, iš tų trijų modelių išsirinksime vieną, tada bus rengiamas - galbūt savivaldybės, o gal ir Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamas - techninis projektas", - tolesnį scenarijų aiškino I. Šakalienė.

Pasak jos, parengus techninį projektą "taps aiškiau, kuria kryptimi eiti".

"Tada jau miesto politikai turės spręsti, ko Klaipėdai pirmiausia reikia. Nepamirškime, kad STS įdiegimas miestui bus didelė finansinė našta, todėl pasirinkto varianto įgyvendinimas greičiausiai vyktų etapais - pavyzdžiui, iš pradžių visa eismo stebėjimo bei valdymo sistemos įranga būtų montuojama tik viename iš vadinamųjų transporto koridorių. Kuriame - būtent tai ir spręstų politikai", - teigė skyriaus vedėja.

Ar viltys stebuklingąjį STS išvysti miesto gatvėse yra realios?

"Aišku, viskas priklauso nuo finansinių galimybių, tačiau projekto partneriai mano, kad sumaniai sureguliuoti eismą Klaipėdoje galima", - sako I. Šakalienė.

Dar anksčiau Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas vylėsi, kad modernią transporto srautų valdymo sistemą mieste būtų galima pradėti diegti nuo 2015 metų, ir tai būtų neįmanoma be finansinės ES paramos. Kitas variantas - viešojo ir privataus kapitalo partnerystė.

BENDRA eismo valdymo sistema, palengvinanti gyvenimą per miestą važiuojantiems vairuotojams, įdiegta daugelyje didžiųjų Vakarų Europos miestų.

Koks ateityje bus eismas?

Ko būtų galima tikėtis iš ateities - jei bus įgyvendintas kuris nors iš galimybių studijoje pasiūlytų STS variantų?

Vizija tokia - eismas bus valdomas taip, kad važiuoti per miestą tiek pietų-šiaurės, tiek rytų-vakarų kryptimis bus patogiau ir saugiau.

Šviesoforai bus reguliuojami atsižvelgiant į transporto srautus, paros laiką ir pan. Aišku, pirmenybė greičiausiai bus teikiama visuomeniniam transportui (pvz., autobusui priartėjus prie sankryžos automatiškai užsidegs žalias šviesoforo signalas), tačiau dėl optimalesnio reguliavimo ir paprasti vairuotojai kelionės tikslą turėtų pasiekti sugaišdami mažiau laiko nei dabar.

Priklausomai nuo situacijos gatvėse, kurią stebėtų vaizdo kameros ir detektoriai, STS savarankiškai keistų sankryžų veiklą užtikrindama žaliosios bangos principą.

Beje, pastarasis ne tik sumažintų kamščius gatvėse, bet ir padidintų saugumą, nes nestojant bent dalį miesto pervažiuoti norintiems vairuotojams paprasčiausiai būtų netikslinga viršyti leistiną greitį.

Problema - skirtingi gamintojai

Europoje yra daugybė organizacijų, dalyvaujančių kuriant ir diegiant STS, tačiau nėra bendro sutarimo, bendrų standartų patogesnio eismo valdymo idėjoms įgyvendinti ir jas sujungti į vieną bendrą sistemą. Skirtingų gamintojų STS produktai negali tarpusavyje veikti, kadangi kiekvienas jų yra sukurtas remiantis tik to gamintojo technologija. Tai sudaro sąlygas formuotis monopolijai, kadangi įstaigos, vykdančios viešuosius pirkimus, yra priklausomos nuo gamintojo. O tai savo ruožtu lemia ir didesnius įkainius, ir mažesnį našumą.

Būtent POSSE projektu, kuriame ir dalyvauja Klaipėda, siekiama skatinti iniciatyvą ir skleisti informaciją apie tai, jog būtina kurti ne uždaras, o atviras STS sistemas bei standartus, dalintis patirtimi. POSSE remiasi dviejų asociacijų patirtimi atvirų specifikacijų ir standartų STS sistemų pritaikymo srityje - Miesto eismo vadybos ir kontrolės tarnybos (UMTC) bei Atvirų miesto eismo sistemų asociacijos (OCA e.V). Šių asociacijų sukurti standartai yra plačiai taikomi Europoje - daugiau nei 200 miestų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje.