Seni akumuliatoriai - pavojus ir gamtai, ir žmonėms

Tuo tarpu Lietuvoje jau senokai veikia pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema, sėkmingai perdirbami net kenksmingiausi švino rūgštiniai akumuliatoriai. Tereikia, kad vartotojas atitarnavusį akumuliatorių atgabentų į specialų surinkimo punktą. Aplinkosaugininkai teigia, kad iki šiol tinkamas pavojingų atliekų rūšiavimas netapo įpročiu, tad žmones tokiai iniciatyvai Lietuvoje prisikviesti vis dar sunku.

Ekologinės bombos

Teoriškai ir gyventojai, ir vežėjai dažniausiai suvokia, kad medžiagos, sudarančios automobilio akumuliatorių, yra itin kenksmingos žmogui ir aplinkai, tačiau cheminių medžiagų, naudojamų akumuliatoriams gaminti, žala žmonių sveikatai išryškėja ne iš karto ir netiesiogiai.

Menkas ekologinis sąmoningumas - viena iš priežasčių, kodėl dalis žmonių lieka abejingi ir nesivargina vežti seno akumuliatoriaus perdirbėjams.

Šarminiai ir švino rūgštiniai akumuliatoriai paliekami garažuose, mėtomi pamiškėse, išverčiami kartu su buitinėmis atliekomis. Irdami jie išskiria į aplinką visą puokštę itin toksiškų sunkiųjų metalų ir kitų teršalų: švino, sieros rūgšties, stibio, plastiko priedų ir kitų.

Kenksmingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus bei visa, kas gyva. Aplaidumas ir atsainus požiūris į aplinkos taršą visuomenei kerta dvigubu nuostoliu.

Dėl sunkiaisiais metalais ir kitomis kenksmingomis atliekomis užterštos aplinkos daugėja odos infekcijų, kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos sutrikimų, depresijų, genų mutacijų, reprodukcinės sistemos, onkologinių ligų. Sykiu prarandame iš pavojingųjų atliekų galimas gauti vertingas antrines žaliavas ir energiją.

Vienas būdų mažinti aplinkos taršą - tinkamai tvarkyti bei perdirbti pavojingas atliekas. Jas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir mesti tik į specialius konteinerius.

Įmanoma perdirbti beveik 100 procentų

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir perdirbami taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas medžiagas, iš kurių jie pagaminti.

Patekusios į kenksmingų atliekų surinkimu ir perdirbimu užsiimančias įmones, pavojingos atliekos vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai: trąšos, skalbimo milteliai, plastiko, metalo gaminiai. Taip ne tik sumažinama žala sveikatai, bet ir taupomi gamtos ištekliai.

Tarptautinės baterijų tarybos (Battery Council International) duomenimis, net 97 proc. naudotų akumuliatorių perdirbama ir grįžta į automobilių pramonės grandinę.

Lietuva nuo šio rodiklio gerokai atsilieka: Vyriausybės patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. šalyje būtų perdirbami 65 proc. švino - rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Paskatinimas - mokestis už seną akumuliatorių

Lietuvoje šiuo požiūriu padėtis ganėtinai prieštaringa. Aplinkos ministerija dar 2001 metais išleido įsakymą "Dėl išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklių pakeitimo".

Įmonėse, kuriose nuolat susikaupia panaudotų akumuliatorių, per beveik dešimtmetį jau yra teigiamų pokyčių. Tačiau nemaža dalis Lietuvos vartotojų iki šiol net neprivalo tinkamai tvarkyti pavojingų atliekų, nes kol kas Lietuvos įstatymai pavojingų atliekų perdirbimu įpareigoja rūpintis tik įmones: importuotojus, automobilių servisus, žemės ūkio bendroves.

Gyventojai, licencijų neturintys vežėjai tokios prievolės neturi, už aplaidumą nebaudžiami, atliekas, tarp jų ir pavojingąsias, renka ir rūšiuoja vangiai. Tai - antroji priežastis, dėl kurios korozijos suėstas akumuliatorius vis dar dažnas radinys garaže, pamiškėje ar pakelėje.

Atliekų apskaitos duomenimis, vien per 2006 metus šalyje buvo susikaupę 10 tūkst. tonų automobiliams skirtų bei pramoninių baterijų ir akumuliatorių. Bendrovėms galima taikyti įvairias sankcijas, o likusią visuomenės dalį belieka šviesti, raginti ir skatinti.

Jau kuris laikas už atgabentus senus akumuliatorius mokamas mokestis. Tikimasi, kad tai taps paskata ne tik įmonėms, bet ir fiziniams asmenims panaudotus akumuliatorius atiduoti tik licencijuotiems pavojingų atliekų perdirbėjams ir taip prisidėti prie kenksmingų atliekų saugaus perdirbimo ir sėkmingo jų naudingųjų medžiagų panaudojimo antriniams produktams.

Labiau rūpinasi jaunimas

Dalis gyventojų atitarnavusius akumuliatorius palieka ten, kur įsigyja naujus. Akumuliatorius į Lietuvą importuojančios įmonės AB "Juta" vadybininkas Rimantas Kalašinskas pastebėjo, jog senų akumuliatorių grąžinimu ir perdirbimu kol kas labiausiai suinteresuoti jauni, išsilavinę žmonės.

"Jie patys atveža panaudotus akumuliatorius į specialius surinkimo punktus, - sakė R. Kalašinskas. - Domisi, kur gali saugiai palikti, kad nekenktų aplinkai nuodingosios medžiagos".

"Mūsų žmonės dar nėra įsisąmoninę, jog perdirbant pavojingas atliekas galima išgauti vertingų medžiagų, kurios vėliau sėkmingai panaudojamos. Akumuliatoriai yra vienos naudingiausių pavojingųjų atliekų, nes visas jų sudedamąsias dalis galima panaudoti kitiems produktams gaminti. Juos perdirbti būtina norint išsaugoti švaresnę aplinką savo vaikams ir tausojant gamtos išteklius", - teigė bendrovės "Žalvaris", surenkančios ir perdirbančios akumuliatorius, komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

Pasak jo, vietų, kuriose galima saugiai atiduoti perdirbti atgyvenusį akumuliatorių ir kitas pavojingas atliekas, visoje šalyje yra daug, jos nesunkiai randamos.