Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalis prisiėmė begales įvairių įsipareigojimų. Vienas iš jų - per pusę sumažinti avarijų kelyje skaičių iki 2010 m. pabaigos. Tam, kad būtų įvykdytas šis reikalavimas, buvo parengtos Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos. Diegiamos saugaus eismo priemonės jau duoda rezultatus. Avaringumas iki 2007 metų mažėjo labai nežymiai, o kartais net didėjo, tačiau nuo 2008 m. eismo įvykių skaičius ėmė sparčiai mažėti. Susumavus rezultatus, į kuriuos įeina ir 11 šių metų mėnesių, avaringumas Lietuvoje per šį laikotarpį sumažėjo net 53 procentais.
"Mes mokėmės iš kitų pasaulio šalių patirties, o po to, paruošę rekomendacijas, rengėme seminarus, kurių metu apmokėme projektuotojų, kelius prižiūrinčių įmonių, savivaldybių ir policijos specialistus" - pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis.
Anot specialisto, pagrindinis rekomendacijų tikslas - geresnė socialinė aplinka visiems gyventojams: "Tą turi užtikrinti projektuotojai, kurie dažniausiai įgyvendina užsakovų (savivaldybių, Kelių direkcijos ar privačių investuotojų) idėjas. Jie privalo suvokti, kokios priemonės yra būtinos kuriant žmonių gerovę, užtikrinant gyvenimo saugumą ir patogumą, kad šie neišvažiuotų į, pavyzdžiui, Angliją, o džiaugtųsi gražia, estetiška ir saugia aplinka čia, Lietuvoje."
E. Skrodenis pasakojo, jog anksčiau vyravo suvokimas, jog reikia tiesti plačias gatves ir kelius, bet sprendiniai ne visada atitikdavo žmonių poreikius.
"O juk visa transporto sistema susideda iš trijų dalių - kelio, automobilio ir žmogaus. Projektuojant privalu atsižvelgti į žmonių psichofiziologines galimybes. Jei visos rekomenduojamos priemonės bus įgyvendintos, po to nereikės nieko taisyti ir buvusiose pavojingose vietoje nebebus aukų", - svarstė Eismo saugumo skyriaus vedėjas.
Dar 2006 metais E. Skrodenis ir kiti jauni specialistai vesdavo šiuolaikiško požiūrio į saugų eismą seminarus. Pasak jo, pasigirsdavo ir replikų, jog nėra ko jaunų vaikinukų klausyti, nes rangovai, projektavimu užsiimdami 40 metų, ir taip žino kaip viską daryti.
"Dabar, praėjus 4 metams, niekam nebekyla klausimų, kodėl reikia statyti žiedines sankryžas ar diegti kitas inžinerines priemones. Projektuotojai žino, kad mes, norėdami užtikrinti žmonių saugumą, nepraleisime jokio nekompetentingai parengto projekto ir mumis pasitiki", - sakė E. Skrodenis.
Specialistas pastebi, kad kartais valios ar supratimo pritrūksta savivaldybių tarnautojams, tačiau laiko tai suprantamu dalyku, nes Vakarų Europa naujovišką požiūrį išsiugdė per 20 ar net 50 metų, o Lietuvoje tik palyginti neseniai pradėta šnekėti apie tai, kad svarbiausias kelyje - žmogus.
"Miesto vartai" ir šviesoforai dviračiams
Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos apima daugelį naujovių. Viena iš jų - "miesto vartai". Tai viena ar keletas greičio mažinimo priemonių, įrengtų ties gyvenamosios teritorijos pradžia, kad būtų sumažintas per didelis transporto priemonių greitis ir akcentuota, jog keičiasi važiavimo režimas.
Pavyzdžiui, šiemet tokie "miesto vartai" įrengti Telšių apskrityje. Pagal senąjį teritorijų planavimą miesto ar gyvenvietės pradžiai pažymėti stovėdavo tik baltas ženklas. Geriausiu atveju sąmoningas vairuotojas šiek tiek sumažindavo greitį ir viskas.
"Miesto vartai" priverčia visus vairuotojas suvokti, kad įvažiuojama į gyvenvietę. Priemonės gali būti įvairios: saugos salelės, kelio iškreivinimai, nedideli žiedai, mažosios architektūros elementai, želdiniai, iškilios pėsčiųjų perėjos ar kitokios priemonės. Svarbiausia, kad atsirastų atkreipianti dėmesį, sustabdanti ir neleidžianti įsibėgėti kliūtis", - pasakojo E. Skrodenis.
Taip pat, atsižvelgiant į rekomendacijas, Lietuvoje vis dažniau atsiranda iškilios saugumo salelės. Nors dažnai pasigirsta kalbų, kad tokie įrengimai yra nesaugūs, tačiau, pasak Eismo saugumo skyriaus vedėjo, statistika rodo ką kitą - avaringumas jas įrengus sumažėja apie 70 procentų.
Dar viena, šįkart nemotorinių transporto priemonių mėgėjus nudžiuginsianti naujiena - ties gatvės ir dviračių tako susikirtimo vietomis rekomenduojama įrengti šviesoforus dviratininkams. Pasak E. Skrodenio, toks dalykas buvo išbandytas tik Vilniuje.
"Iki šiol tokio poreikio nebuvo, tačiau pastaraisiais metais dviračių mėgėjų nuolat daugėja, todėl būtina galvoti ir apie juos. Mes turime taikyti rekomendacijas lygiagrečiai su vykstančiais darbais ir negalime laukti, kol pirmiausia atsiras problema, o tik tada imtis ją spręsti", - sakė E. Skrodenis.
Alternatyvi energija
Lietuvoje sparčiai diegiama ir dar viena naujovė - momentinio greičio radarai. Tai tokie įrenginiai, kurie automobiliui pravažiuojant parodo jo greitį švieslentėje. Pasak E. Skrodenio, tokie radarai pradėti diegti ne tik miestuose, bet ir užmiestyje.
"Užsienio mokslinė literatūra ir tyrimai rodo, jog tinkamai panaudoti, tokie radarai gali būti net veiksmingesni negu fotografuojantys pažeidėjus. Dar smagiau, kad šioje srityje dideliais žingsniais judame į priekį ir įrenginiams maitinti naudojame alternatyviąja energiją, pavyzdžiui, saulės. Saulės energija išbandyta ir įrengiant įvairius mirksinčius kelio ženklus", - sakė Eismo saugumo skyriaus vedėjas.
Jis prisiminė, jog iš pradžių baimintasi, kad Lietuvoje yra per mažai saulės šviesos, nepalankios klimato sąlygos, tačiau prieš 2 metus pirmą kartą išbandyta priemonė pasiteisino - papildomos energijos neprireikė.
E. Skrodenio teigimu, ši patirtis perimta ir iš kaimyninės Lenkijos, nes ten daugelyje sankryžų stovi saulės baterijos ir maitina įvairius prietaisus. Šiuo metu planuojama saulės energija pradėti maitinti ir kitus radarus, įrengiamus ties Zarasais, Taurage, Panevėžiu, Kretinga ir kitais miestais.
Taip pat šiemet pradėtas eksperimentas - vietose, kur kelią kerta pėstieji, įrengiamas taip pat alternatyvia saulės ar vėjo energija maitinamas apšvietimas. Tokias priemones diegti rekomenduoja viso pasaulio saugaus eismo specialistai ir Lietuva atsinaujinančios energijos panaudojimo srityje siekia neatsilikti.
Mokosi ir iš Lietuvių
Lietuviai didžiuojasi ir kitomis saugaus eismo priemonėmis. Pavyzdžiui, dažytose sankryžų salelėse sparčiai įrenginėjami lankstūs oranžiniai stulpeliai, kurių pagalba sankryžos greitai ir pigiai padaromos iškiliomis ir taip sumažinamas vidutinis greitis. Stulpelių pagalba sankryžų zonos puikiai matomos ir žiemą, kuomet iškrenta nemažai sniego - stulpeliai yra apie 70 cm aukščio ir turi šviesą atspindinčius elementus. Juo labiau - jie yra lankstūs, todėl net ir atsitrenkus nesugadina automobilių. Tokios priemonės puikiai praverčia laukiant, kol bus galima įrengti ilgalaikes inžinerines priemones.
"Dar vienas šiemet pritaikytas sprendinys - mini žiedinės sankryžos iš surenkamų elementų. Tiesiog į sankryžą atvežame ir surenkame bortus bei pastatome kelio ženklus. Tai labai pigus ir greitas būdas suformuoti nedidelį žiedą", - pasakojo E. Skrodenis.
Dar viena greitai įgyvendinama priemonė - pėsčiųjų takas prie važiuojamosios kelio dalies ir atskirtas nuo jos atitvarais. Šia priemone susižavėjo Ispanijoje susirinkę saugaus eismo specialistai ir nusprendė, kad greičiausiai teks atvykti į Lietuvą mokytis, kadangi mūsų šaliai pavyko pasiekti puikių rezultatų.
"Tokį atitvarą galima pastatyti labai greitai, nenaudojant daug lėšų ir taip užtikrinti saugų pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą. Pirmasis toks takas buvo įrengtas nuo Vilkijos iki Seredžiaus 2007 metais. Dabar tokių takų turime visai nemažai - apie 20 km įvairiose Lietuvos vietose. Ispanai įtraukė tokius takus į savo rekomendacijas. Pasak jų, tai bus viena iš priemonių, kuri gali išgelbėti pėsčiuosius ir dviratininkus ir kitose Europos šalyse. Mums smagu, kad pasiekti rezultatai tampa pavyzdžiu ir kitiems europiečiams", - sakė saugaus eismo specialistas.
E. Skrodenis prisiminė ir dar vieną priemonę, kurios dar neturi daugelis šalių - vadinamąją "turbo" žiedinę sankryža su kintančiu eismo juostų skaičiumi. Tokia sankryža jau pastatyta prie Radviliškio ir netrukus turėtų būti pradėta eksploatuoti.
Rašyti komentarą