"Renault" šnipų skandalas virto farsu

"Renault" šnipų skandalas virto farsu

Atrodo, kas įdomaus gali būti automobilių pramonės kasdienybėje? Gali, ir gali būti net karščiau nei detektyvinėje knygoje ar Holivudo trileryje. Tą byloja aistros, užvirusios "Renault" kompanijoje: pinigai, šnipinėjimas, politika, melas. Trūksta tik sekso.

Jau kelintą savaitę netyla kalbos apie galimą aljanso "Renault-Nissan" vadovo Carloso Ghosno pasitraukimą. Priežastis, atrodo, iš pirmo žvilgsnio nekalta - trijų "Renault" darbuotojų atleidimas.

Tiesa, šis atleidimas buvo labai garsus - kovo pradžioje visam pasauliui "Renault" ištrimitavo, kad dar sausį išmetė lauk tris darbuotojus, esą šnipinėjusius Kinijos naudai. Ir kur kas tyliau nuskambėjo automobilių pramonės milžino atsiprašymai paaiškėjus, kad Prancūzijos teisėtvarkininkai taip ir nerado jokių įkalčių.

"Renault" darbuotojus - inžinerijos skyriaus vadovą Michelį Balthazardą, jo padėjėją Betrandą Rochette ir elektromobilių projekto direktoriaus pavaduotoją Mathieu Tananbaumą - atleido dėl neva nutekintos slaptos bendrovės informacijos apie kuriamą ekologišką automobilį, tiksliau, apie elektromobilio akumuliatorius. Toks sprendimas priimtas gavus anoniminį laišką su atitinkama informacija.

Buvo spėlionių, kad informacija apie slaptą technologiją buvo nutekinta konkurentei Kinijos įmonei, tačiau Kinija ir minėtame laiške minima kompanija kategoriškai neigė tokius kaltinimus.

Netrukus Paryžiaus prokuratūra pareiškė neturinti jokių įkalčių, mat Šveicarijos ir Lichtenšteino valdžia bankuose nerado sąskaitų, į kurias minėtiems darbuotojams neva buvo pervedamas atlygis už šnipinėjimą.

Pasipiktino vadovais

Kovo pabaigoje "Renault" išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad trys bendrovės darbuotojai buvo neteisingai apkaltinti. Įmonė pažadėjo kuo greičiau susitikti su atleistais darbuotojais ir atitaisyti skriaudą sumokant kompensacijas.

Tuoj pat pasigirdo kalbos apie tai, kad "Renault-Nissan" aljanso galva C. Ghosnas turi atsistatydinti. Opozicijos politikai, pavyzdžiui, socialistų lyderis Martinas Aubry, pareiškė, kad valstybinės (15 proc. "Renault" akcijų priklauso Prancūzijos valdžiai) įmonės vadovas privalo pasitraukti.

"Kai tarnautojas suklysta, jis neatsiprašinėja - jį atleidžia", - pareiškė M. Aubry.

Panašios nuomonės laikosi ir kai kurie vyriausybės atstovai, pažymėję "Renault" vadovų "nekompetentingumą ir atsainų požiūrį į žmones". Finansų ministrė Christine Lagarde ir pramonės ministras Ericas Bessonas pareiškė, jog būtina atlikti operatyvų kompanijos auditą siekiant nustatyti "sutrikimų įmonės šerdyje priežastį". Ch. Lagarde teigimu, kaltieji dėl neteisingo darbuotojų atleidimo turi pasitraukti.

Kol kas C. Ghosnas - savo kėdėje. Tiesa, be metinės premijos, kurios jis atsisakė kilus skandalui. Ir be komentarų. Jie patikėti pavaldiniams, tiksliau - "Renault" vyriausiajam vadovui Patrickui Pelatai. Šis pareiškė, jog "galbūt kažkas privertė "Renault" patikėti, kad ji tapo šnipinėjimo auka".

Išmetė iš postų

Netrukus R. Pelata atsistatydino. Jo senas bičiulis C. Ghosnas - ne. Maža to - pastarasis iš pradžių prieštaravo bendražygio pasitraukimui teigdamas, jog vienos krizės nenori papildyti kita.

Vėliau "Renault" atstovai patikslino, kad R. Pelata palieka šią kompaniją, tačiau ne visą "Renault-Nissan" aljansą. Jo naujos pareigos kol kas nepaviešintos.

Be to, balandžio viduryje įvykusiame "Renault" direktorių tarybos posėdyje nuspręsta, kad iš savo postų turi pasitraukti kompanijos generalinis sekretorius Laurence Dorsas, personalo vadybininkas Jeanas-Yves Coudriou, juridinio departamento direktorius Christianas Hussonas ir saugumo tarnybos direktorius Remi Pagnie.

Reketavo savus?

O šaltiniai Prancūzijos policijoje žiniasklaidai pranešė, kad trys "Renault" darbuotojai greičiausiai tapo "sąskaitų suvedinėjimo" įmonės viduje aukomis. Neoficialiais duomenimis, netgi pradėtas tyrimas dėl dviejų iš kompanijos apsaugos darbuotojų - Marco Tixadoro ir Dominique Gevrey.

Pastarasis iš informatoriaus esą pernai vasarą ir gavo laišką apie neva šnipinėjančius darbuotojus. Būtent po D. Gevrey, anksčiau dirbusio karinėje žvalgyboje, pradėto vidinio tyrimo iš kompanijos atleista minėta trijulė.

Maža to - paaiškėjo, jog kompanija skyrė nuo 250 iki 345 tūkst. eurų atsilyginti informatoriui, o šis neva reikalavęs dar 900 tūkst. eurų ir žadėjęs suteikti rašytinius šnipinėjimo įrodymus. Teigiama, kad iš viso "Renault" saugumo departamentas informatoriams yra išleidęs apie 700 tūkst. eurų.

Pasak teisėtvarkininkų, M. Tixadoras ir D. Gevrey yra "vieninteliai, kurie pažįsta informatorių". D. Gevrey iš pradžių buvo suimtas (tai padaryta jam bandant sėsti į Gvinėjon skrendantį lėktuvą), vėliau, po apklausos Prancūzijos vidaus žvalgybos valdyboje, paleistas už užstatą. Apklaustas ir dabar jau buvęs "Renault" apsaugos vadovas R. Pagnie.

"Kol kas nežinome, su kuo susidūrėme - įprastu sukčiavimu ar gerai apgalvotu bandymu destabilizuoti kompaniją. Jei ir buvo bandymų šnipinėti, jie vyko visiškai ne taip, kaip "Renault" nurodė iš pradžių", - pareiškė Paryžiaus prokuroras Jeanas Claude Marinas.

Neoficialiomis žiniomis, G. Pevrey jau pareikšti kaltinimai sukčiavimu.

O kaip, beje, minėta trijulė? "Grįžti dirbti į tą atmosferą, pas tuos žmones, kurie buvo įsitikinę, kad aš kaltas? Nemanau", - pareiškė M. Balthazardas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder