Pyktis prie vairo: kodėl tampame agresyvūs?

2013-09-08 18:44

Esate ištikimas vyras, rūpestingas tėvas, puikus darbuotojas, laiku grąžinate skolas, rūšiuojate atliekas ir atiduodate savo balsą kiekvienuose rinkimuose, tačiau vos tik atsisėdate prie vairo, tampate panašus į žvėrį, pasiruošusį užmušti kiekvieną, pasitaikiusį jūsų kelyje? Nenusiminkite, jūs tikrai ne vienas toks Lietuvoje, ir tai toks jūsų elgesio pasikeitimas yra natūralus. Tačiau geriau stengtis, kad taip nebūtų, sako psichologai.

Vienos draudimo bendrovės atliktas išsamus vairuotojų tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas - pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį - 6,6 balo iš 10 maksimalių.

PSICHOLOGĖ Eglė Masalskienė: "Kelių eismo taisyklės yra vertybė. Kaip šeima, visuomenė, įstatymai ir pan. Jei žmogus laikosi taisyklių, laikosi jų visur, o jei tų vertybių nebrangina, tai ir eismo taisyklės jam nesvarbu." Asmeninio albumo nuotr.

Pyktį prie vairo patiria nuolat

Pyktis kelyje apibūdinamas kaip baudžiamasis, agresyvus ar socialiai nepriimtinas elgesys kelyje. Šis elgesys paprastai pasireiškia kitų vairuotojų vaikymusi, grasinimais eismo dalyviams, jų įžeidinėjimais, nepadorių gestų rodymu ar net muštynėmis. Jam priskiriami ir tokie veiksmai kaip lenkimas kelkraščiu, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis, tyčinis stabdymas, įkyrus signalizavimas ir kiti veiksmai.

Nacionalinės vairuotojų apklausos duomenimis, kurią "Lietuvos draudimo" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Spinter", beveik 40 proc. vairuotojų prie vairo pyktį patiria nuolat: kiekvieną kartą vairuodami (3 proc.), labai dažnai (10 proc.), dažnai (24 proc.). Įdomu tai, kad vairuotojai mano, jog kiti eismo dalyviai pyktį patiria dar dažniau, nei jie patys. Net 60 proc. apklaustųjų tvirtina, kad kiti vairuotojai nuolat patiria neigiamas emocijas prie vairo.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vairuotojai labiausiai supyksta, kai priešais juos "užkišimas" automobilis (supykdo 43 proc. vairuotojų) bei persirikiuojama ar sukama nerodant įspėjamųjų ženklų (40 proc.). 34 proc. įvardino, kad pyktį sukelia kito automobilio vairuotojo per vėlai rodomas posūkio į kairę signalas. 30 proc. įvardijo kitų vairuotojų išsiblaškymą, sukeliantį kelių eismo taisyklių pažeidimus, dar 27 proc. labiausiai pykdo netvarkingai pastatyti automobiliai.

Absoliuti dauguma - 79 proc. - tyrimo dalyvių sutinka, kad jeigu vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas, Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau.

Metamorfozės prie vairo

Taigi, kodėl žmogus, sėdęs prie vairo, neatpažįstamai pasikeičia?

"Pyktis - žmogaus emocinė reakcija į grėsmę, - paprastai paaiškina psichologė Eglė Masalskienė. - Kilo pavojus - arba bėgu, arba pradedu muštis. Pyktis - tai mechanizmas, skirtas apsisaugoti."

Pasak psichologės, pyktis ir agresija kelyje kyla daug greičiau nei, sakykime, einant šaligatviu, ir tai - taip pat natūralus dalykas.

"Pavojus važiuojant automobiliu yra daug didesnis nei paprastai einant, ir klaidos pasekmės - daug skaudesnės. Kas gali atsitikti, kai laiku nestabtelsi eidamas šaligatviu? Na, atsitrenksi į kitą žmogų, ir viskas. O kelyje dėl to gali žūti Todėl ir žmogaus reakcija į potencialią grėsmę, pavyzdžiui, kito eismo dalyvio klaidą yra daug greitesnė ir aštresnė", - sako E. Masalskienė.

Be to, ji pažymi dar vieną niuansą - dviprasmiškumo jausmą, apimantį žmogų, sėdintį prie mašinos vairo.

"Paradoksas - žmogus ramiai sėdi, bet tuo pačiu metu greitai juda erdvėje. Eidamas šaligatviu jis naudoja savo raumenų jėgą, savotiškai išsikrauna, o mašinoje fizinio darbo beveik nėra. O judant greitai gaminasi adrenalinas, kurio nėra kur išlieti.

Taip atsiranda papildoma energija, kurią reikia kažkaip panaudoti. Yra toks terminas - išveika. Prie vairo ji pasireiškia garso signalo spaudinėjimu, šaukimu, mojavimu, gestų rodymu ir kitais veiksmais, kuriuos mes įpratę matyti stebėdami vairuotojus. Arba patys save..." - teigia psichologė.

Kaip jūs mąstote...

Pyktį prie vairo iššaukia dar vienas dalykas - bejėgiškumo jausmas.

"Atrodytum, sėdi prie galingos mašinos vairo, pats esi stiprus, bet pakliuvai į kamštį, ir, žiūrėk, supranti, kad nieko negali padaryti, nieko pakeisti. Net išsukti iš automagistralės, jei kamštis susidarė joje, negali. Esi įkalintas, tampi bejėgis. Tai irgi sukelia pyktį", - sako E. Masalskienė.

O kodėl, atrodo, Lietuvoje ar kitose buvusiose postsovietinės erdvės šalyse tos agresijos ir pykčio prie vairo daugiau nei, sakykime, Vakarų Europos keliuose - žmogaus baimės ar kylančios grėsmės vairuojant juk universalios?

E. Masalskienė šį skirtumą aiškina kitokia kultūra.

"Taip, pyktis kaip elgesys būdingas visiems, ir Rytuose, ir Vakaruose, Bet skiriasi to pykčio išraiška. Yra kultūriniai skirtumai, pagaliau, yra atskirų žmonių charakterio, išsilavinimo skirtumai.

Dar vienas dalykas - skiriasi žmogaus sąmoningumas, mąstymo būdas. Labai svarbu, kaip jūs mąstote - teigiama ar neigiama linkme. Kaip pamatote kokią nors nesąmonę kitų vairuotojų elgesyje, galite pasakyti: "Koks čia debilas vairuoja?!" Bet gali reaguoti ir taip: "A, jis greičiausiai nepatyręs, dar tik mokosi vairuoti", - teigiamo ir neigiamo mąstymo pavyzdį pateikia specialistė.

Pykčio pasekmės kenkia visiems, prideda ji - įniršis veikia ir galvą, ir skrandį, ir kraujospūdį. Be to, jis gali tapti ir avarijos priežastimi: "Supykote, užkišote savo mašiną savo "priešui" prieš nosį, šis jus aplenkė ir užtvėrė kelią jums... Agresija iššaukia agresiją, ir to pasekmės gali būti nenusakomos."

Receptai pykčiui suvaldyti

Tad ką daryti, kad prie vairo taptum mažiau piktas ir imtum į kitus eismo dalyvius žvelgti pozityviai?

Psichologės teigimu, yra keletas būdų, galinčių padėti pakeisti agresyvią vairuotojo reakciją į vyksmą kelyje. Pirmas toks - išvažiuokite šiek tiek anksčiau nei įprastai. Tada važiuosite ramiau, nes nereikės skubėti. Tuo pačiu ir jūsų reakcija bus kitokia.

"Įsijunkite jus atpalaiduojančią muziką, pasirinkite ramesnius kvapus, jeigu juos naudojate automobilyje. Ypač geras pykčio priešas yra nuoširdus juokas. Draugiškas humoras, šypsena dažniausiai išsprendžia didelę dalį "plykstelėjimų", tik jokiu būdu negalima šaipytis.

O jeigu jaučiate, kad pyktis Jus užvaldo, prisiminkite "stop" techniką: ji liepia pajutus pyktį neveikti tuoj pat, o bent keletą sekundžių luktelti. Paprastai per tą pauzę įsijungia sąmoningas mąstymas, racionalumas, kurie greit įrodo, kad agresyvus elgesys nebūtų pati geriausia ir naudingiausia išeitis", - pataria "Lietuvos draudimo" pykčio keliuose valdymo konsultantė E. Masalskienė.

Psichologė - kaip ir visi

Susidūrusiam su kito vairuotojo agresija, psichologė pataria atminti, kad pyktis yra tarsi banga, o konfliktą geriausia išspręsti jam tik pradėjus formuotis arba jau atslūgus.

"Jei jus kaltina labai įpykęs asmuo, o jūs jaučiatės teisus, nepatartina daryti trijų dalykų: kaltinti ("Jūs pats toks…"), teisintis ir demonstratyviai ignoruoti. Verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti savo faktus. Jei reikia, savo versiją pakartokite dar ir dar - ramiai, aiškiai, pagrįsdamas", - tikina psichologė.

"Egle, o kaip jūs pati elgiatės kelyje?", - "Autosalonas" paklausė E. Masalskienės.

"Elgiuosi taip, kaip ir kiekvienas žmogus. Tik gal labiau stengiuosi save pastebėti lyg iš šalies. Jei pamatau, kad pradedu pykti, imu kalbėtis su savimi lyg su kitu žmogumi: "Egle, ko tu pyksti?" Tada nusiraminu", - prisipažįsta psichologė.

BEJE

Amerikos psichologų atliktas tyrimas atskleidė, jog vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobilį iš kitų tokiais dalykais kaip pagal užsakymą pagaminti valstybiniai automobilio numeriai, didesnis duslintuvas ar net lipdukai, yra linkę dažniau demonstruoti agresyvų elgesį kelyje. Tyrimas rodo, kad 90 proc. agresyvių vairuotojų yra vyrai, dažniausiai 25–44 metų amžiaus, tačiau auganti tendencija demonstruoti agresiją už vairo pastebėta ir tarp moterų.