Praėję metai keleiviams ir transportininkams nebuvo blogi

Galime konstatuoti, kad dar 2012-aisiais pradėta esminė viešojo transporto sistemos pertvarka pasitvirtino.

Keleivių rekordas

Nuo 2007-ųjų iki 2014 m. pradžios Klaipėdos miesto gyventojų skaičius, statistikų duomenimis, sumažėjo 21 030. Atitinkamai turėjo persitvarkyti ir viešojo transporto sistema. Galimi buvo du būdai. Pirmas - mažinti maršrutų ir reisų skaičių bei drastiškai pakelti kainas ir taip vėl subalansuoti sistemą, tiktai jau žemesnio lygio. Arba didinti viešojo transporto patrauklumą išlaikant tinklą, suvaldant kainų augimą, ieškant naujų keleivių priemiesčiuose, perkant naujus autobusus. Pastaruoju atveju buvo akivaizdu, kad kurį laiką viešojo transporto sistema turės dirbti nuostolingai ir susitaikyti su tais nuostoliais.

Klaipėdos savivaldybė pasirinko antrąjį variantą ir dabar matome, jog jis buvo racionalus ir teisingas. Nepaisant sumažėjusio gyventojų skaičiaus, pernai pasiekėme šio šimtmečio keleivių rekordą. Ikikrizinis 2007 m. kelionių rekordas 2013-aisiais buvo viršytas 123 352 kelionėmis. Tai pagaliau leido po 5 metų pertraukos vėl subalansuoti viešojo transporto sistemos pajamas ir išlaidas. Verta pažymėti, kad to buvo pasiekta išlaikant mažesnes nei Vilniuje ir Kaune kelionės kainas.

Viešojo transporto plėtra gerina miesto ekologiją (70 proc. miesto taršos sukuria transportas), mažina spūstis gatvėse, gerina gyvenamąją aplinką, taigi Klaipėdos savivaldybė teikdama prioritetą viešajam transportui pasiekė ir svarbių gretutinių socialinių bei urbanistinių tikslų.

Metinis kelionių skaičius. Per metus viešasis Klaipėdos transportas perveža 11-12 kartų daugiau keleivių nei visoje Lietuvoje gyvena žmonių.

Lengvojo automobilio greičiu

Praėjusių metų vasarį Klaipėdoje startavo greitųjų autobusų maršrutai. Praėjus daugiau kaip metams nuo naujovės pradžios galime įvertinti, kad ekspresų maršrutai Klaipėdoje prigijo ir nuosekliai populiarėja. Šiemet jais važiuoja dvigubai daugiau nei pernai keleivių. Maršrutinis jų greitis pagal Europos Sąjungos (ES) standartus siekia apatinę greitojo miestų viešojo transporto ribą - 27 km/h, o kai kuriose kelionės atkarpose net ir 30 km/h.

Praėjusį rudenį, dienos be automobilio proga, Klaipėdos universiteto studentai atliko eksperimentą - lygino kelionės greitį asmeniniu automobiliu ir ekspreso autobusu. Taisyklių laikymąsi kontroliavo videoregistratorius. Pirmą kartą per tokias jau tradicinėmis tapusias lenktynes autobusas trasą įveikė greičiau nei automobilis.

Lenktynės vyko nuo BIGo iki universiteto miestelio, ir šioje atkarpoje autobusas buvo greitesnis: didelę kelionės atkarpą jis važiavo nestodamas ir "A" juosta, Senamiestį kirto Tiltų gatve. Lengvajam automobiliui teko daryti lankstą Pilies gatve, jis susidūrė ir su spūstimis.

Greitieji autobusai tapo realia alternatyva automobilininkams kelionės greičiu. Dar per anksti daryti toli siekiančias išvadas, tačiau ir jau šiemet kovą paleistas 5E greitasis pagal pirmųjų savaičių kelionių statistiką gali irgi pretenduoti į tokią alternatyvą Šilutės plento gyventojams.

Apibendrintai kalbant, ir paprastų autobusų maršrutinis greitis Klaipėdoje yra 2-3 kilometrais per valandą didesnis nei Vilniuje bei Kaune.

EKSPRESAI. Kelionių greitaisiais autobusais nuo 2013 m. vasario iki 2014 m. kovo statistika. Grafiko viduryje - ryškus vasaros keleivių persiskirstymas į 6E maršrutą, vežantį prie jūros.

Ekologija

Pernai toliau augo ekologiškesnio kuro (suspaustų gamtinių dujų) naudojimas Klaipėdos miesto viešajame transporte. Per porą metų ekologiškais autobusais atliekamų autobusų rida išaugo nuo pusės procento iki beveik 10 proc. ir turėtų dar didėti, nes šį birželį laukiama naujos gamtinėmis dujomis varomų autobusų partijos.

Šiemet tokių ekologiškų autobusų riba turėtų išaugti iki 14-15 proc.

EKOLOGIJA. Šią vasarą dujomis varomų autobusų Klaipėdoje dar pagausės.

Išlaiko pirmiausia keleiviai

Tarp didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėdos viešasis transportas pasižymi didžiausia dalimi keleivių, kurie moka visą kainą. Tai yra ekonomiškai aktyvūs, dirbantys ir uždirbantys žmonės. Jų reikalavimai paslaugos kokybei yra aukštesni nei lengvatininkų, nes jie gali rinktis alternatyvą viešajam transportui. Jiems reikia (suprantama - ne tik jiems, bet kitos keleivių kategorijos dažnai tiesiog neturi alternatyvos) plačiai išvystyto maršrutų tinklo, skrupulingo tvarkaraščių laikymosi, geresnių autobusų, korektiškų vairuotojų, saugios aplinkos salone.

Tokių keleivių skaičiaus augimas terminuotų bilietų dalyje buvo pats didžiausias ir siekė 6 proc. - ne tik santykinai, bet ir absoliučiai šis augimas buvo pats didžiausias tarp skirtingų keleivių kategorijų.

Iš keleivių transportininkai pernai gavo 61 proc. sistemai išlaikyti reikalingų pajamų. Sykiu pernai santykinai mažėjo finansinė savivaldybės našta kompensuojant vežėjams už lengvatinių keleivių vežimą.

Subjektyvūs paslaugos vertinimai pagerėjo

Jau daugelį metų kartu su Klaipėdos valstybine kolegija atliekamos keleivių apklausos apie paslaugos kokybę ir jų jaučiamas problemas. Pernykštė keleivių apklausa parodė, kad subjektyvus keleivių viešojo transporto paslaugos vertinimas Klaipėdoje pagerėjo.

Bendroji paslaugos kokybė (buvo prašoma įvertinti 10 balų sistemoje) 2012 m. buvo įvertinta 6,5 balo. Pernai vertinimas pakilo iki 7,3 balo.

Paslaugos kaina per aukšta 2012 m. atrodė 13 proc. apklaustųjų. Pernai jų sumažėjo iki 12 proc. Sumažinus PVM viešojo transporto paslaugoms, nuo 2013-ųjų pradžios 7-33 proc. sumažinome ir terminuotųjų bilietų kainas, tad toks apklausos rezultatas atspindi ir šitą sprendimą.

"Nesaugiai arba labiau nesaugiai nei saugiai" važiuodami, ypač vakare ir naktį, 2012 m. jautėsi 36 proc. apklaustųjų. 2013-aisiais tokių sumažėjo iki 33 proc.

Autobusų būklę 2012-aisiais keleiviai vertino 6 balais, pernai vertinimas nežymiai pakilo iki 6,2 balo.

Problemos ir perspektyvos

Nors savivaldybės įsiskolinimai už lengvatinių keleivių vežimą negali būti net lyginami su Vilniaus ir Kauno skaičiais, šiemet sausio 1 dieną savivaldybės skola viešojo transporto sistemai išaugo milijonu litų. Šių metų biudžete irgi trūksta lėšų visiškai kompensuoti vežėjams nuostolius, susidarančius dėl keleivių, turinčių teisę į lengvatas, vežimo.

Reikalinga tolimesnė miesto Strateginiame plane numatyta "A" juostų plėtra. Tai leis dar padidinti maršrutinį greitį ir grafikų laikymosi patikimumą. Sykiu vis didesnis kliuvinys autobusų eismui tampa tolimas idealui šviesoforų darbo režimas.

Autobusų parkas atnaujinamas per lėtai, ir čia itin atsilieka privatūs vežėjai.

Populiarėjant privežamiesiems maršrutams, kai kuriomis kryptimis ir laikais jau nebepakankama tampa mažųjų raudonųjų autobusėlių talpa.

Artimiausių metų Klaipėdos viešojo transporto sistemos uždavinys yra tobulinti jau esamų privežamųjų maršrutų schemos karkasą, jį papildant racionaliomis priemiesčio kryptimis. Šiame darbe tikimės suinteresuotų Klaipėdos ir Kretingos rajonų, Palangos miesto savivaldybių darnaus bendradarbiavimo su Klaipėdos miesto savivaldybe ir viešojo transporto administratoriais.

Terminuotieji bilietai 2012 2013
Visa kaina 59 977 63 871
Su 50 proc. nuolaida 15 884 17 487
Su 80 proc. nuolaida 143 933 146 895

NUOMONĖ. Ketverių metų apklausos rezultatai. 2012-aisiais objektyviai nebuvo stebimas paslaugos kokybės suprastėjimas. Tačiau tais metais dėl daug diskusijų sukėlusio maršrutinių taksi integravimo į priemiestinius maršrutus buvo itin nepalankus viešajam transportui informacinis fonas. Tai, manome, ir atsispindi tų metų apklausos rezultatuose.