Po to, kai rašėme. Lietuvos bankas pagaliau pagrūmojo draudikams

Lietuvos bankas tokius draudikų veiksmus, kai transporto priemonių valdytojams pasiūlomos išskirtinai didelės privalomojo draudimo įmokos, vertins kaip prievolės sudaryti draudimo sutartis su šiais asmenimis vengimą ir už tai taikys teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

Bankas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymų, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ar net dešimteriopai.

Pasak Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Mindaugo Šalčiaus, draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų.

„Kalbame ne apie 20-30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5000, o krovininio automobilio - 100 tūkst. eurų įmoka. Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas. Lietuvos bankas tokių atvejų netoleruos ir imsis visų galimų priemonių, kad ši ydinga praktika būtų eliminuota“, - sako M.Šalčius.

Įstatymas įpareigoja transporto priemonės valdytoją apdrausti savo transportą šios rūšies privalomuoju draudimu, o draudiką, vykdantį šią veiklą, įpareigoja sudaryti tokią draudimo sutartį, jei asmuo kreipiasi tokio draudimo ir pateikia visus dokumentus, informaciją. Ir nors draudikas turi teisę vertinti prisiimamą draudimo riziką pasirinktais būdais, nustatyti draudimo įmoką, užtikrinančią, kad jis galėtų tinkamai vykdyti prievoles pagal visas draudimo sutartis, draudimo įmoka turi nepažeisti draudėjo interesų, o pareiga mokėti įmoką negali tapti jam per sunkia našta.

Draudikas, nustatydamas draudimo paslaugos kainą (įmoką) vertina tokius rizikos veiksnius kaip potencialaus kliento praeityje sukelti eismo įvykiai, jo amžius ir vairavimo patirtis, transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir pan.). Draudimo bendrovės taip pat vertina ir bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus ir kt.

„Nepaisant to, draudimo rizikos vertinimo ir įmokos apskaičiavimo modeliai negali būti sukonstruoti taip, kad leistų draudikui išvengti pareigos apdrausti šio privalomojo draudimo siekiantį asmenį net ir tuo atveju, kai toks potencialus klientas yra rizikingesnis ar galimai nuostolingesnis nei kiti“, - sako M.Šalčius.

Beje, vidutiniškai per 2017 m. 11 mėn., palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė draudimo įmoka padidėjo beveik 30 proc.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“