Po menkos avarijos - rizika likti be automobilio

Kritikos taikiniu tapo naujovė, bylojanti, jog jei draudimo įmonė nustato, kad į avariją patekusio automobilio remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, tokia transporto priemonė netenka teisės grįžti į gatves.

Įstatyme minimose eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklėse numatyta, kad turtas neberemontuojamas, kai būtinos išlaidos sudaro 75 ir daugiau proc. turto vertės.

Pašalins iš eismo

"Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tai puiki priemonė "atsijoti" naudojimui visiškai nebetinkamus automobilius nuo tik truputį daužtų. Tačiau toks ekonominis kriterijus - ne visada yra teisingas. Nepamirškime, jog vidutinis automobilių amžius Lietuvoje yra 14-16 metų. Tokiam automobiliui po avarijos pakeisti sudaužyti galiniai žibintai sulaužytas bamperis, suremontuotos ar perdažytos aplankstytos automobilio galinės dalies skardos didelės įtakos saugumui kelyje neturės, tačiau, pagal naują tvarką, automobilis privalės būti išregistruojamas be teisės sugrįžti į viešąjį eismą.

Štai, pavyzdžiui, neseniai mums teko skaičiuoti 1999 metų laidos "Renault Scenic" patirtos žalos dydį. Mašinos kaina rinkoje 2 900 Lt. Eismo įvykio metu buvo perbrauktas šonas nuo galo iki priekio. Tik perbrauktas, saugumo elementai konstrukcijoje nepažeisti. Vadinasi, keičiamų detalių nėra, tik remontuojamos - dvejos durelės, du sparnai ir priekinis bei galinis bamperiai. Visų šešių detalių remonto kaina sudarė 2 200 Lt, kas yra 76 proc. automobilio rinkos vertės", - pavyzdį pateikė Tauras Mičiuda, žalų ekspertų įmonės "Žalos24.lt" vadovas.

Teoriškai minėtas "Renault" tinkamas naudoti, tačiau pagal naują tvarką tokios transporto priemonės registracija panaikinama be teisės grįžti į viešąjį eismą.

Naudotos ar naujos detalės?

Pasak T. Mičiudos, taisyklėse nurodytos būtinos remonto išlaidos, kurias skaičiuos draudimo kompanijos, dabar įgaus žymiai svarbesnę reikšmę, nes nuo jų dydžio priklausys, ar galėsite toliau važinėti savo automobiliu (kad ir senu, bet prižiūrėtu) po to, kai koks neatidus eismo dalyvis užsisvajojęs įvažiuos jums į galą arba, neapskaičiavęs atstumo, perbrauks šoną.

Draudimo specialistui, vertinančiam žalą, reikia nuspręsti, ar sudaužyto automobilio dalis keičiama, ar remontuojama.

"Jei draudikas nuspręs sugadintą dalį keisti, tuomet susidurs su pasirinkimu, kuris lems būtinų išlaidų dydį: nauja, naudota ar trečiųjų šalių pagaminta dalis?

Problema ta, kad naudotų dalių rinkos pasiūla ribota, be to, ši rinka nėra nei sutvarkyta, nei patogi, o kartais ir neaiškaus legalumo bei rizikinga, todėl neretai žala skaičiuojama naujomis detalėmis, nuo jų vertės atimant nusidėvėjimą - taip numato žalos nustatymo taisyklės. Tačiau naujos detalės žymiai brangesnės palyginti su naudotomis, netgi atėmus nusidėvėjimą.

Nusidėvėjimo minusavimas reiškia, kad nukentėjusiajam draudikai neatlygins visos sumos įsigyjant naują detalę, ir reikės pačiam susimokėti iš savo kišenės draudimo atimtą nusidėvėjimo dalį. Tas pats galioja, jei automobilis tvarkomas draudimo rekomenduotame servise. Jei jo vadybininkas rado arba tinkamai suremontavo sudaužytą detalę, jums pasisekė, jei ne - už naują teks primokėti nusidėvėjimo sumą.

Apibendrinus galima teigti, kad jei avarijoje sudaužytas jūsų automobilio detales draudimo kompanija pripažins kaip neremontuojamas (tokios yra stiklai, žibintai, suskilęs plastikas, smarkiai sulamdytas metalas), jei ir naudotų pastarųjų detalių nebus pasiūloje, tuomet naujomis detalėmis įvertinta suma smarkiai pakels nuostolį iki tos 75 proc. ribos", - pasalą vairuotojams apibūdina žalų ekspertas.

Kur dėti mašiną?

Kitas klausimas, neabejotinai iškilsiantis žmogui, kurio automobilis pripažįstamas neberemontuotinu - o kurgi jį dėti?

"Kai žalos suma yra lygi minėtiems 75 proc. rinkos vertės arba juos viršija, žalos atlyginimas skaičiuojamas taip: iš automobilio rinkos vertės atimama jo likutinė vertė ir skirtumas išmokamas savininkui.

Tarkime, jei jūsų nesudaužyto automobilio kaina buvo 7 tūkst. litų, o po avarijos draudimas nustato, jog jį pardavus bus gauta 2 tūkst. litų, tuomet išmoka už žalą lygi 5 tūkst. litų ir automobilis paliekamas jums.

Pagal seną tvarką pasirinkimas, ką daryti su ekonomiškai netikslingu remontuoti automobiliu, būdavo paliekamas savininkui: remontuoti ir toliau važinėtis, parduoti suremontuotą, gabenti į sąvartyną, parduoti detalėmis ir pan. Tokia pasirinkimo galimybė gelbėdavo, jei kartais nepavyktų parduoti automobilio liekanų už kainą, kurią nustatė draudimas. Tačiau nuo šių metų liepos tokia transporto priemonė eisme dalyvauti nebegalės ir jos vertė bus tokia, kiek už ją galės (ar norės) mokėti sąvartynai arba naudotų detalių prekyba besiverčiantys asmenys.

Jei draudimo kaina bus nustatyta tokia, už kurią niekas nenupirks automobilio, tuomet atsiranda problema, ką daryti su sudaužytu ir įstatymiškai eksploatuoti nebetinkamu naudoti automobiliu - juk draudikai neprivalo jo pasiimti arba nupirkti už kainą, kurią patys nustatė", - sako T. Mičiuda.

Koziris draudikams

Jis įžvelgia dar vieną pavojų - dėl draudikų elgesio.

"Tikėtina, kad padidėjus neberemontuojamų automobilių pasiūlai, jų kaina kris, o tai palies ir draudimo išmokas: jei sudaužyto, neremontuojamo automobilio vertė sumažėjusi, tuomet iš rinkos vertės ją atėmus padidėja išmoka. Tačiau per daug džiūgauti nėra ko, mat padidėjus išmokoms, draudikai kelia draudimo ir įmokų kainas.

Kitas, ne mažiau svarbus aspektas: automobilio rinkos vertė. Nustatant rinkos vertę, paprastai individualūs faktoriai, kaip automobilio eksploatavimo režimas, jo priežiūra, istorija ir pan. - neturi didelės įtakos. Jūsų kruopščiai prižiūrėtas ir puoselėtas automobilis atsiduria vienoje eilėje su visomis kitomis mašinomis iš skelbimų portalų ir taip nustatoma jo rinkos vertė.

Nustatyta rinkos vertė negarantuoja, kad sudėjus už avarijos metu neremontuojamai sudaužytą automobilį gautą išmoką ir jo liekanų kainą pakaks nusipirkti lygiai tokį patį - kitą. Todėl draudimo kompanija, turėdama teisę jūsų automobiliui "padėti" niekada nebegrįžti į eismą, įgauna tvirtą argumentą derybose su jumis dėl patirtos žalos nuostolio dydžio. Kas garantuos, kad draudimo specialistai šia jiems suteikta teise nepiktnaudžiaus derybose su jumis?" - klausia T. Mičiuda.

Kils ginčai

Šie nuogąstavimai yra realūs, pripažįsta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas.

"Tokios įžvalgos, mano manymu, turi pakankamai pagrindo. Aišku, kaip bus realiame gyvenime, parodys praktika. Tačiau tikėtina, kad ši įstatymo nuostata bus labiausiai diskutuotina ir ateityje - draudimo konkrečiai transporto priemonei dalyvauti eisme susiejimas tik su jos remonto kaštų vertinės išraiškos kriterijumi neišvengiamai kels ginčų ir nesusipratimų", - "Autosalonui" sakė jis.

Anot A. Križinausko, tikėtina, kad transporto priemonės, kurioms bus uždrausta dalyvauti eisme Lietuvoje, vėliau suremontuotos iškeliaus į trečiąsias šalis.

"Jeigu įstatymo leidėjai turėjo tikslą tokiomis priemonėmis maksimaliai eliminuoti iš eismo seniausias (kartu gal ir mažiau saugias) transporto priemones, minėta įstatymo nuostata įgalins to pasiekti gana efektyviai per artimiausią 5 metų laikotarpį", - konstatavo jis.

Nesaugus tik teoriškai

Beje, visų "Autosalono" kalbintų draudimo kompanijų atstovai, taip pat ir Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigė, jog ši įstatymo pataisa su jais derinta nebuvo. Kai kurie jų irgi atvirauja, kad tokios įstatymo naujovės gali kelti diskusijų.

"Lietuvoje daugiausiai eksploatuojamos 12-14 metų transporto priemonės, kurių vertė rinkoje yra labai maža. Menkiausias jų remontas gali viršyti įstatymo numatytą limitą, nors iš tiesų tai nebūtų kritinis gedimas, po kurio ji galėtų būti traktuojama kaip nesaugi viešajam eismui.

Kita kontroversiška situacija gali nutikti, jei jūsų automobilis yra visiškai naujas, ir jo remonto sąnaudos bus didelės ir galimai sieks įstatyme numatytą procentą. Teoriškai toks automobilis tampa nebesaugus kelyje, bet praktiškai - visiškai nebūtinai", - teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Transporto skyriaus vadovas Gediminas Radavičius.

Įmokos nesikeis?

Vis dėlto jis tvirtina, kad įstatymo pakeitimai įtakos nei draudimo įmokoms, nei automobilių kainoms neturės.

"Po naujos tvarkos įvedimo kol kas nekito nei automobilių rinkos, nei remonto kainos.~Draudikai tiek įmokas, tiek išmokas ir toliau skaičiuos atsižvelgdami į tuos pačius rodiklius, kurios naudojo iki šiol. Išmokos taip pat išliks tokios pat - nei didės, nei mažės.

Neturėtų keistis ir automobilių vertė rinkoje - juk ji skaičiuojama ne tik pagal Lietuvos automobilių verčių statistiką, bet ir atsižvelgiant į bendrą situaciją Europoje", - aiškino G. Radavičius.

Žalą skaičiuos taip pat

Panašiai sako ir kitų draudimo įmonių atstovai.

"Pakeitimai įtakos draudimo sumoms ir išmokoms nepadarys. Draudimo kainos tai nekeis, nes vienas svarbiausių kriterijų nustatant draudimo kainą yra vairuotojo drausmingumas. Kitaip skaičiuoti žalos, negu kad tai buvo daroma iki šiol, taip pat nebus įmanoma", - ramina "PZU Lietuva" Produktų ir rizikos departamento direktorius Edvardas Skupas.

Jam antrina ir "Lietuvos draudimo" atstovė ryšiams su žiniasklaida Ingrida Žaltauskaitė: "Draudikai sprendimus dėl žalos atlyginimo priima ne pagal savo įgeidžius, o vadovaudamiesi taisyklėmis bei ekonominio naudingumo kriterijais, nurodytais teisės aktuose."

"Draudikai žalos dydį nustato pagal Vyriausybės patvirtintą Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, todėl visiems subjektams, atliekantiems žalos vertinimą, privalu ja naudotis. Atsižvelgiant į tai, klaidos galimybė vertinant yra minimali", - prideda ir Nerijus Giedraitis, "ERGO Insurance" SE Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.

Po avarijos pakeisti sudaužyti galiniai žibintai, sulaužytas bamperis, suremontuotos ar perdažytos aplankstytos automobilio galinės dalies skardos didelės įtakos saugumui kelyje neturės, tačiau, pagal naują tvarką, automobilis privalės būti išregistruojamas be teisės sugrįžti į viešąjį eismą.

Tauras MIČIUDA, žalų ekspertas

INFORMACIJA

Iš Lietuvos banko statistikos: 2013 metais buvo sudarytos 2 679 742 civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Išmokų atlikta 79 785 vnt., išmokėta 271 mln. 308 tūkst. 960 Lt. Vidutinė vienos išmokos ir įvykio žalos suma - 3 400 Lt. Automobilio rinkos vertė, kuomet jis nebus nurašomas įvykus pastarajai vidutinės vertės žalai, - 4 533 Lt.

ŽALA. Naudotų dalių rinkos pasiūla ribota, be to, ši rinka nėra nei sutvarkyta, nei patogi, o kartais ir neaiškaus legalumo bei rizikinga, todėl neretai žala skaičiuojama naujomis detalėmis.

"Respublikos" archyvo nuotr.