Pasiūlymai - tarp "racionalumo" ir "nesąmonių"

Savo studiją, pavadintą "Eismo saugumas pasaulyje ir Lietuvoje", A. Petrauskas buvo išsiuntęs ir į Susisiekimo ministeriją, Kelių policijos tarnybą, taip pat transporto srityje dirbantiems mokslininkams.

Joje daug dėmesio skirta minčiai, esą valstybių pastangos diegiant įvairias eismo saugumo priemones visiškai nėra susijusios su žūčių keliuose skaičiaus didėjimu ar mažėjimu, kritikuojama neva pernelyg sudėtinga egzaminavimo tvarka Lietuvoje,

Tarp A. Petrausko siūlymų valdžios institucijoms - ir prašymas supaprastinti eismo taisykles.

"Bet kokios taisyklės mažina mūsų kūrybiškumą ir sukuria naujus neapibrėžtumus, reikalaujančius naujų taisyklių. Reikia supaprastinti KET iki tokio lygio, kad jos būtų savaime aiškios be ilgesnio mokymosi.

Reikia palaipsniui mažinti likusių apribojimų griežtumą. Pvz., jei tuščioje sankryžoje dega raudona šviesa, nebūtina tuščiai stovėti ir laukti žalios šviesos, nes tai neekologiška (be reikalo eikvojamas kuras ir teršiama aplinka) - gali važiuot ir per raudoną! Su laiku turėtų išnykti draudžiamieji ženklai, nes kiekvienas žmogus pats sugeba nuspręsti, kas saugu, o kas ne", - siūlė A. Petrauskas.

"Ne visos teorijos pritaikomos gyvenime"

Egidijus SKRODENIS, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas

Yra visokių teorijų, įvairūs mokslininkai turi skirtingas teorijas, tik ar visos jos pritaikomos gyvenime? Mūsų specialistai irgi yra išnagrinėję daugelio šalių patirtį, ir galiu pasakyti, kad ne viskas, kas tinka ten, tinka ir mums. Kartais net miestelio mastu vienas ar kitas dalykas skiriasi - pavyzdžiui, vienur greičio slopinimo kalneliai tinka, kitur - ne.
Sutinku su Alano Petrausko teiginiu, kad eismo saugumas priklauso nuo pačių žmonių elgesio, bet tai nereiškia, kad valstybė neturėtų rūpintis tuo eismo saugumu. KET ir visa kita yra tam, kad žmonės žinotų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Aišku, gal ir galėtų eismo taisyklės būti kiek paprastesnės, bet iš principo be jų - niekaip. Ginčyčiausi ir dėl to, kad eismui reguliuoti nereikia inžinerinių priemonių, esą jis "susireguliuoja" pats. Štai buvo kelios didelės sankryžos, kur vairuotojams buvo palikta daug laisvės, bet ten buvo labai daug avarijų, vairuotojai nesuprato vieni kitų. Kai įrengėme žiedines sankryžas, pastatėme ženklus, avarijų ir žūčių smarkiai sumažėjo. Ir apskritai nemanau, kad valstybės pastangos nuėjo perniek - juk žuvusiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo net kelis kartus.
Nebūčiau toks tikras ir dėl ginčijamo saugos diržų ar oro pagalvių vaidmens - argi tai nepadėjo išsaugoti tūkstančių gyvybių? Taip, dviem atvejais iš dešimties saugos diržas gal ir pakenkė, tačiau kodėl turime orientuotis į neigiamą, o ne į teigiamą statistiką?
Šiaip ar taip, gerai, kad žmonės teikia pasiūlymus dėl eismo saugumo - tai įrodo, kad šis klausimas jiems tikrai rūpi. Galiu pajuokauti, kad pastaruoju metu saugaus eismo specialistų Lietuvoje yra tiek pat daug, kaip ir krepšinio specialistų.

"Vidinis balsas - skirtingas"

Vidmantas PUMPUTIS, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas

Visų pirma norėtume padėkoti autoriui už išsamią studiją, kurioje nagrinėjamos saugaus eismo problemos. Tai, galima sakyti, yra naujas požiūris į saugaus eismo užtikrinimo galimybes. Su kai kuriais autoriaus teiginiais galima sutikti, pvz., kad ne tik KET, bet ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas "perpildyti nereikalingos informacijos..." Susisiekimo ministerija visada pasisako už tai, kad šie teisės aktai būtų kuo paprastesni ir, kad visi eismo dalyviai sąvokas ir šių teisės aktų nuostatas suprastų vienodai. Tačiau su kai kuriomis autoriaus mintimis kategoriškai nesutinkame, pvz., kad "kiekvienas turi pažiūrėti į savo savijautą ir intuiciją. Žmogus turi elgtis taip, kaip jam diktuoja vidus, o ne taisyklės ar įstatymai - juk taisyklės ir įstatymai irgi gali klysti! Galutinį sprendimą dėl saugos diržų kiekvienas turėtų priimti pats. Tada išvengtume psichologinės įtampos, susijusios su daugeliui žmonių nepriimtina prievarta", kaip teigia studijos autorius. Lietuvoje eismo dalyviams vidus diktuoja skirtingai (ir stipriai viršyti greitį, sėsti neblaiviems prie vairo ir kt.). Tad jeigu pasikliautume tik eismo dalyvių vidiniu balsu, o ne teisės aktuose nustatytais reikalavimais, eismo įvykių pasekmės būtų ženkliai skaudesnės.

"Tai kvepia pseudomokslu"

Saulius ŠUMINAS, VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas

Tuos siūlymus vadinti moksliniu darbu yra sunku. Tai greičiau pseudomokslas, pafilosofavimas, minčių kratinys, išvedžiojimai, besiremiantys hipių laikų idėjomis. Taip, kai kurios įžvalgos teisingos, bet iš esmės tai kūrinys, kupinas prieštaravimų ir net akivaizdžių nesąmonių. Pavyzdžiui, teiginiai apie tai, kad saugos diržai nepadidina saugumo. Jų nauda jau seniai įrodyta. Totali nesąmonė - ir apie egzaminavimo klausimus. Jų mes niekur neskelbiame, todėl A. Petrauskas citavo tikrai ne egzamino klausimyną, o galbūt kurios nors vairavimo mokyklos sudarytus klausimus.
Netiesa ir tai, kad kitose, pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse, egzaminai yra daug lengvesni nei Lietuvoje. Aš pats kaip auditorius dalyvauju kai kurių Europos šalių egzaminų sistemoje, ir galiu patikinti, kad ten egzaminas net sudėtingesnis - praktinė dalis ilgesnė, teorinėje yra ir tokių dalykų, kurių nėra pas mus, pavyzdžiui, reikalavimai atpažinti avarinę situaciją. Garantuoju, kad nė pusė mūsiškių tokių egzaminų neišlaikytų. Dėl KET sudėtingumo: manau, kad ne taisyklės sudėtingos, o mes jas suvokiame per daug sudėtingai.
Aišku, gerai, kad žmogus kelia diskusiją, tik yra nerimas, kad taip gimsta pseudomokslas. Kas bus, jei kiekvienas chemikas rašys apie eismo saugumą, medikas - apie inžineriją ir panašiai?

"Dar per anksti"

Ramūnas ŠIDEIKIS, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas

Abejoju, ar esame pasiekę tokį lygį, kad galėtume atsisakyti policijos keliuose, kaip siūlo Alanas Petrauskas. Visi žinome, kokioje valstybėje gyvename - daug pykčio, netolerancijos, pavydo, todėl nemanau, kad eismą būtų galima palikti be priežiūros. Aišku, kur yra tvirtos bendruomenės, saugi kaimynystė, ten kiekvienas žmogus yra pats sau (ir kitiems) policininkas, bet tikrai ne dabar. Gal po tam tikro laiko.
Panašiai galima pasakyti ir apie siūlymus supaprastinti KET. Taip, jos gal ir galėtų būti paprastesnės, kaip yra kitose šalyse, bet ten ir vairavimo kultūra aukštesnė, ir mokymas kitoks, ir apskritai eismo saugumo suvokimas kitoks. Tada, kai vaikai nuo mažumės bus mokomi saugiau elgtis gatvėje ar automobilyje, tada ir atsakingumo lygis bus kitoks, o kartu ir eismo taisyklės galės būti paprastesnės.