Padėtis be išeities: mašinos iš dviračių trasų nedings

Triukšmą kelti ėmė dviratininkai, pamėgę naudotis per Pajūrio regioninį parką einančia ir Klaipėdą su Palanga prieš kelerius metus už Europos Sąjungos (ES) pinigus sujungusia dviračių trasa, beje, priklausančia tarptautiniam dviračių trasų tinklui "EuroVelo".

Čia prieš kurį laiką vietoje dviračių taką žyminčio ženklo atsirado kitas - apribojantis judėjimą motoriniam transportui, kurio bendra masė viršija 8 tonas. Kitaip sakant, šis ženklas suteikia teisę dviračių trasa važiuoti motociklais ir lengvaisiais bei kitais, iki 8 t sveriančiais automobiliais.

Viskas paprasta?

"Visa ši situacija - kažkokia kvailystė. Visų pirma suprojektuoja dviračių taką, gauna ES paramą tako statybai, tuo metu kiti "sugrąžina" kažkam žemę, suderina projektą, kuriame numatomas susisiekimas keliu, kuris jau yra dviračių takas, tada nusispjauna į visus įsipareigojimus ir siaurutį asfalto taką paverčia automobilių keliu", - "Vakarų ekspresui" atsiųstame laiške rašo kone kasdien šia trasa dviračiu važiuojantis Rimantas.

Jo nuomone, problemą išspręsti būtų galima lengvai.

"Manau, problema yra... nenorėjimas spręsti problemą. Atrodo, viskas paprasta - pripažink klydęs, ir priimk nutarimą, kad projektas privalo būti pakeistas ir susisiekimas su privačiu sklypu bus per dabar dirvonuojančius laukus. Sklypo savininkas pats sau kelią tegul pasistato. Tokiu atveju ir susisiekimas su sklypu būtų, dviračių takas išsaugotas, ES patenkinta, dviratininkai laimingi... Ir visų svarbiausia, kad visi sveiki bei saugūs", - dėstė netoli Klaipėdos gyvenantis vyriškis.

Viskas nėra paprasta

Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius teigia, kad situacija nėra tokia paprasta, kokią įsivaizduoja Rimantas.

"Problema kur kas sudėtingesnė. Pagrindinis dalykas toks - nepaisant to, kad čia yra ženklas "Dviračių takas", formaliai ši trasa yra vietinės reikšmės kelias, priklausantis Klaipėdos rajono savivaldybei, įtrauktas į viešuosius registrus ir turintis savo kelio numerį.

Anksčiau šis kelias buvo neasfaltuotas. 2006 metais, panaudojus ES lėšas, ant jo uždėta asfalto danga. Pastačius atitinkamus ženklus jis tapo dviračių trasos dalimi, bet kelio statusas niekur nedingo. Ten, kur nebuvo sklypų, atsirado ženklas "Dviračių takas", ir automobiliais juo važiuoti nebuvo galima", - teigė D. Nicius.

Konfliktinė situacija tarp dviejų eismo dalyvių kategorijų sukurta pernai, kai PRP teritorijoje buvo grąžinti keli sklypai savininkams, sugebėjusiems įrodyti, jog anksčiau toje vietoje buvo sodybos. Tarp jų - skandalingomis dangoraižio Melnragėje ir deviacijos įrenginio uoste istorijomis pagarsėjusiam klaipėdiečiui Sauliui Trečekauskui.

"Laimėję teismus dėl sodybų atstatymo, tie savininkai kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją pareikšdami, kad yra apribota jų teisė patekti į nuosavybę. Pernai ši komisija ir įpareigojo seniūniją pastatyti formaliai automobilių eismą draudžiantį, tačiau iš tiesų leidžiantį - sklypų savininkams ir aptarnaujamam transportui - ženklą.

Tiesa, kiek vėliau jis pakeistas kitu - ribojančiu masę, nes baimintasi, kad trasą gali sugadinti tuose sklypuose prasidedančias statybas aptarnaujantys sunkvežimiai", - ženklų atsiradimo istoriją paaiškino PRP vadovas.

Nori platinti

D. Nicius neigia kalbas, esą čia leidus automobilių eismą Lietuva turės ES grąžinti 6 mln. litų, gautų trasai tiesti.

"Viskas priklauso nuo projekto tikslo, o šio Turizmo departamento kuruoto projekto tikslas buvo ne dviračių tako, o dviračių trasos sukūrimas. Formaliai tokiai trasai užtenka kelio ženklo ar informacinio stendo pakelėje.

Kitas dalykas - įprastai numatomas 5 metų laikotarpis, per kurį turi būti užtikrintas naudojimasis sukurta infrastruktūra, o naudotis trasa dviratininkai juk gali iki šiol", - paaiškino parko direktorius.

Nepaisant visko jis tikino, kad sėdėti sudėjus rankas nesiruošiama - esą bandoma ieškoti būdų, kaip išvengti automobilininkų ir dviratininkų konflikto ar galimų eismo nelaimių.

"Parengėme siūlymą tą 3 km atkarpą tarp Karklės ir Šaipių kaimo platinti, kad būtų atskiros juostos ir dviračiams, ir automobiliams. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikėme paraišką dėl techninio projekto, tačiau ši atsakė, kad tai - ne parko, o Klaipėdos rajono savivaldybės reikalas.

Todėl dabar bendraujame su rajono valdžia. Svarbiausias klausimas - iš kieno lėšų tai bus daroma. Suprantama, kad savivaldybė irgi skaičiuoja savo pinigus, tad, manau, reikėtų apie tai kalbėti Vilniuje - su tuo pačiu Turizmo departamentu, Lietuvos automobilių kelių direkcija, kitomis institucijomis.

Šiaip ar taip, šis darbas - vienas iš pirmenybinių, ir tikimės, kad per šiuos metus su Klaipėdos rajonu pavyks išanalizuoti situaciją ir ją pristatyti aukštesniu lygiu", - teigė D. Nicius.

Belieka saugotis...

Beje, dabar, važiuojant nuo Karklės pusės, ties dviračių trasos pradžia kabo ir transporto priemonių masę ribojantis ženklas, ir ženklas "Dviračių takas".

"Suprantu, kad jie prieštarauja vienas kitam, bet tą dviračių taką žymintį ženklą pakabino specialiai - kad automobilių vairuotojams, ypač nevietiniams, nebūtų pagundos važinėtis tuo taku. Tai - kaip drausminanti priemonė", - sakė PRP direktorius.

O ką dviratininkams, nenorintiems pakliūti po sklypų savininkų ar jų sodybas kurpsiančių statybininkų technikos ratais, daryti dabar?

"Pasakysiu taip - dviratininkai turi suprasti, kad jie nėra vieninteliai legalūs to kelio naudotojai, todėl turėtų tiesiog saugotis automobilių. O šių vairuotojai irgi turi suvokti, kad važinėja ten, kur daug dviratininkų", - taikios simbiozės viziją regi D. Nicius.

Dar vienas "dingęs" takas

Labai panaši situacija yra susiklosčiusi ir kitoje "EuroVelo" EV10 trasai priskiriamoje dviračių trasos vietoje - Ošupio take, jungiančiame Palangą su Šventąja.

"Kažkada šis takas už ES pinigus buvo padarytas dviračių taku. Vėliau, kai baigėsi ES projekto laikas, iš dviračių tako jis tapo mašinų keliu. Stovi ženklas "Eismas draudžiamas, išskyrus..." Yra vietų, kur likęs ir dviračių tako ženklas. Tai neaišku - kieno teisybė bus nelaimės atveju?

Suprasti čia gyvenančius žmones, kuriems reikia nuvažiuoti iki namų, galima. Suprasti dviratininkus - irgi. Tai kas kaltas, kad užprogramavo konfliktą? Ir dar už ES pinigus", - laiške redakcijai klausė Gediminas Ustinavičius, poilsiautojas, pajūryje leidžiantis vasaras jau 12 metų.

Laksto kaip mieste

Šiuo metu G. Ustinavičius priverstas judėti neįgaliojo vežimėliu, tačiau sako, kad automobilių vairuotojai dažnai net į jį, o ne tik į paprastus dviračius nekreipia dėmesio.

"Pamatytumėt, kaip jie ten važinėja. Vieni - kultūringesni, įsijungia avarinį signalą ir ramiai juda, o kiti lekia kaip mieste - nepaisant to, kad šiame take nuolat pilna ir dviratininkų, ir riedutininkų, ir pėsčiųjų. Žinau, kad policija vairuotojus baudžia, jei šie nufotografuojami, bet klausimą reikia spręsti ne baudomis, o iš esmės", - teigė jis.

Vyriškis sakė pats savo akimis matęs ne tik ne vieną konfliktą tarp dviratininkų ir automobilininkų, tačiau ir avarinių situacijų.

Anot G. Ustinavičiaus, keisčiausia tai, kad dviratininkus, važiuojančius nuo Palangos pusės, ties Užkanavės gatve pasitinka ženklas "Dviračių takas", o važiuojant iš kitos pusės, nuo Šventosios, stovi eismą automobiliais gyventojams ir aptarnaujančiam transportui leidžiantis ženklas.

"Įsivaizduokite - ramiai riedate dviračiu nuo Palangos, ir staiga prieš jūsų akis išdygsta parlekiantis automobilis ten, kur teoriškai jo net neturėtų būti", - situaciją vaizdavo jis.

Domėjosi Seimo kontrolierius

Tokia situacija sukurta dar 2010-aisiais, kuomet Palangos valdininkus Seimo kontrolieriui apskundė vienas asmuo - esą kurorto Savivaldybė, Ošupio gatvę pavertusi dviračių taku, nesudarė sąlygų vietos gyventojams patekti į savo namus.

Skundo autorius pranešė kreipęsis į Savivaldybės Saugaus eismo komisiją, tačiau problemos sprendimo nesulaukęs.

Paaiškėjo, jog 2010 m. birželį ši komisija išties svarstė minėto žmogaus pareiškimą, tačiau priėjo prie išvados, kad Kelių eismo taisyklės išimčių nenumato, todėl esą reikia vadovautis kelio ženklais, o privažiavimo problemą spręsti "sklypų savininkams bendru sutarimu per asmeninius sklypus įsirengiant atskirą privažiavimą".

Tų pačių metų rugsėjį, jau po Seimo kontrolieriaus kreipimosi į Palangos merą, Saugaus eismo komisija dar kartą svarstė šį klausimą, tačiau ir tada konstatuota, esą Ošupio takas - valstybinės reikšmės dviračių takas, be to, jis rekonstruotas ES lėšomis, todėl "negali būti naudojamas važinėtis motorinėmis transporto priemonėmis".

"Situacija tokia, kokia yra"

Kitoje Palangos valdžiai skirtoje pažymoje, rašytoje jau spalį, tuometinis Seimo kontrolierius Augustinas Normantas atkreipė valdininkų dėmesį, kad "Savivaldybės pareigūnai privalo imtis konkrečių priemonių privažiavimo problemai spręsti, ir neapsiriboti tik informacijos, kad privalu laikytis kelio ženklų, pateikimu pareiškėjui. Todėl Savivaldybės pareigūnų veiksmai, kai iš esmės nesprendžiama problema, <...> laikytini netinkamo viešojo administravimo pavyzdžiu".

Panašu, kad kurorto valdininkai nebenorėjo ilgai būti "netinkamo pavyzdžio" autoriais, todėl vos praėjus savaitei sušaukė naują posėdį ir jau tada nusprendė, beje, vienbalsiai, keliose Ošupio tako vietose nuimti ženklus "Dviračių takas" ir pakabinti ženklus "Motorinio transporto eismas draudžiamas", kurie formaliai leidžia taku važiuoti gyventojams.

Vytautas Korsakas, Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas, situacijos kilmę aiškina savotišku teisės aktų konfliktu.

"Tuomet, kai buvo atkuriama nuosavybės teisė į žemę, niekas nesiaiškino, per kur reikės iki jos privažiuoti. Nuosavybė - šventas dalykas. Pagal įstatymą, jei tik laisva žemė, ją privalai grąžinti, ir nežiūrima, ar ten yra dviračių takas, ar ne dviračių.Todėl dabar situacija yra tokia, kokia yra", - "Vakarų ekspresui" teigė jis.

Konfliktai - dažni

Vis dėlto kurorto policijos pareigūnai mano, kad situacija galėtų būti ir kitokia.

"Nuėjo lengviausiu keliu - pakeitė ženklus. Aišku, problema ta, kad gyventojams kitos patekimo į namus alternatyvos nėra, bet, manau, kad įmanoma paplatinti tą taką taip, kad tilptų ir automobilis, ir dviratininkas", - sako Palangos miesto policijos komisariato Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas Ričardas Vinciūnas.

Komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas patvirtino, kad konfliktinės situacijos Ošupio take kyla gana dažnai.

"Būna pykčio proveržių. Važiuoja automobilis, o dviratininkas ar pėsčiasis trenkia kumščiu per stogą ar dureles. Vairuotojas išlipa, prasideda ginčas. Iškviečia mus, važiuojame, aiškinamės", - pasakojo jis.

R. Vinciūnas irgi pastebi, kad konfliktų būtų mažiau, jei atsakingiau elgtųsi abi pusės.

"Būna, kad vairuotojai tais ženklais piktnaudžiauja, važiuoja net tose atkarpose, kurios skirtos tik pėstiesiems ir dviratininkams.

Tačiau ir dviratininkai galėtų būti ramesni. Dabar būna, kad net specialiai stumia dviratį į automobilį. Pavyzdžiui, pernai buvo susidūrimas. Nubaudėme mašinos vairuotoją, tačiau iš vaizdo medžiagos buvo matyti, kad ir dviratininkas visiškai nesisaugojo.

Todėl dviratininkams ar pėstiesiems prašymas toks - nepulkite aiškintis, o saugiai pasitraukite į šoną ir nufotografuokite ar nufilmuokite automobilį. Tada mes aiškinsimės, ar jo vairuotojas turėjo teisę ten važiuoti. Jei neturėjo - nubausime", - paragino pareigūnas.