Pabėgti nuo užsienietiškų baudų bus sunkiau

2013-11-18 07:01

Praėjusią savaitę Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo prieš dvejus metus Europos Parlamento ir Europos Tarybos (ET) priimta direktyva dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu lygmeniu keičiantis informacija apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Kitaip sakant, nuo šiol vairuotojui iš Lietuvos, gavusiam baudą už taisyklių pažeidimą užsienyje, šansų išsisukti nuo atsakomybės bus mažiau. O štai Lietuvai norint priversti susimokėti mūsų šalyje prasižengusius užsieniečius dar trūksta raumenų.

Remiantis naująja direktyva, valstybės narės turės galimybę gauti kitoje ES valstybėje, nei buvo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, registruotos transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis, informuoti jį apie padarytą pažeidimą ir numatomą paskirti ar paskirtą baudą.

Baudos už atitinkamos valstybės teritorijoje padarytus eismo taisyklių pažeidimus skiriamos pagal šalies, kurioje padarytas pažeidimas, teisę.

BAUDŽIA. Mūsų šalies teismai išieškojo jau ne vieną baudą, skirtą Lietuvos piliečiui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles kurioje nors iš Europos Sąjungos valstybių. Tomo GUKAUSKO nuotr.

Bendra duomenų bazė

Kaip tarp valstybių vyks keitimasis informacija dėl šių pažeidimų?

Naudodamasi prieiga prie bendros duomenų bazės "Eucaris", valstybė narė, pradėjusi eismo taisyklių pažeidimo tyrimą, sužinos pažeidimą padariusios transporto priemonės savininko, valdytojo arba kito nustatyto asmens, įtariamo pažeidimu, registracijos vietą ir jam siųs pranešimą.

Pranešime bus pateikiama visa susijusi informacija apie pažeidimo pobūdį, vietą, datą ir laiką, pažeisto nacionalinės teisės akto pavadinimas ir sankcija, taip pat, prireikus, duomenys apie įrenginį, kuriuo buvo nustatytas pažeidimas.

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių, pranešimas, jei įmanoma, bus siunčiamas registracijos dokumentų kalba arba kuria nors iš valstybės narės, kurioje registruota transporto priemonė, oficialiųjų kalbų.

Jeigu bauda nebus sumokėta per tam tikrą laiką, valstybė, kurioje buvo pažeidimas, kreipsis į šalies, kurioje gyvena pažeidėjas, teisėtvarkos institucijas, ir iš jo bauda bus išieškoma jau savoje valstybėje.

Teismai jau vyksta

Dar 2005 metais ET priėmė sprendimą dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Būtent juo remiantis ir kreipiamasi į kitos šalies institucijas dėl jos piliečio nubaudimo už nusižengimą svečioje šalyje.

Mūsų šalies Baudžiamojo proceso kodeksas Lietuvoje pripažįsta ES valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtas pinigines sankcijas dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų.

"Jau ne kartą Lietuvoje būta teismų, surengtų mūsų šalies piliečiams, kurie pažeidė eismo taisykles užsienyje ir ten nesumokėjo baudos. Kai kurios ES šalys į užsieniečių pažeidimus kol kas žiūri atlaidžiau, kitos, pavyzdžiui, Olandija ar Austrija, stengiasi baudos nesumokėjusių pažeidėjų nepalikti ramybėje.

Įsigaliojus naujajai direktyvai, reikia manyti, ES valstybių kreipimųsi dėl mūsų piliečių nesumokėtų baudų padaugės", - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Vosylius.

Lietuvoje - sunkiau

Beje, pinigai, kuriuos Lietuvos piliečiai priverstinai sumoka už nusižengimą kitoje ES šalyje, nebūtinai atitenka užsieniečiams.

"Tai yra šalių susitarimo reikalas, valstybės gali susitarti, kuriai atitenka tie pinigai. Pavyzdžiui, pinigai, Lietuvos piliečio sumokėti už eismo taisyklių pažeidimą Austrijoje, patenka į mūsų šalies Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą", - sakė R. Vosylius.

Valstybių bendradarbiavimas šioje srityje tik prasideda, ir kol kas yra nemažai nesklandumų. Pavyzdžiui, norinčiai išieškoti baudą iš užsieniečio Lietuvai tektų gerokai paplušėti, ir neaišku, ar pastangas vainikuotų sėkmė.

"ES direktyva yra ES direktyva. O štai pagal mūsų teisės aktus, priversti atsakyti užsieniečius, mūsų šalyje pažeidusius eismo taisykles, yra sudėtinga. Dabar tos baudos mokamos tik geranoriškai", - pripažino pareigūnas.

"Belieka džiaugtis, kad tokių atvejų, kai bauda sumokama, yra nemažai. Matyt, apsidraudžiama pagalvojus: "O kas bus, jei nesumokėsiu?" Pavyzdžiui, baltarusiai susimoka, nes bijo, kad kitą kartą kertant valstybinę sieną jiems gali kilti problemų", - teigia R. Vosylius.

Ne už visus pažeidimus

Taigi, net ir įsigaliojus ilgai lauktai direktyvai, svertai, kuriais remiantis būtų galima išieškoti baudą iš užsieniečio, tebėra menki.

"Tai - direktyva apie lengvesnes sąlygas keičiantis informacija. O konkretesni išieškojimo klausimai palikti ateičiai", - konstatavo R. Vosylius.

Pasak jo, trūksta oficialiai patvirtintos tvarkos, kaip procedūriškai turėtų vykti baudos išieškojimas iš kitos ES valstybės piliečio, pažeidusio eismo taisykles Lietuvoje, nėra išspręsti ir dokumentų vertimo niuansai.

Be to, trūksta ir Vyriausybės inicijuoto teisės aktų pakeitimo, kuriuo baudos, užsieniečiams paskirtos už eismo taisyklių pažeidimus Lietuvoje, būtų pripažįstamos tose šalyse, kurių piliečiai yra pažeidėjai.

Beje, direktyva taikoma ne visiems kelių eismo taisyklių pažeidimams, o tik leidžiamo greičio viršijimui, važiavimui neužsisegus saugos diržo ar nenaudojant specialių vaikų sėdynių, važiavimui per raudoną šviesoforo signalą, vairavimui apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, važiavimui be šalmo, važiavimui draudžiama juosta, naudojimuisi mobiliuoju telefonu arba kitokiu ryšių įrenginiu vairuojant.

Tad jei Lietuvos policininkai pamatys automobilį su užsienietiškais numeriais, pastatytą pažeidžiant taisykles, negalės nubausti vairuotojo, nes duomenų apsikeitimo sistema jiems neleis sužinoti, kas yra mašinos savininkas.

Galima spėti, kad ir jūs nesulauksite raginimo susimokėti baudą neleistinai palikę savo mašiną prie Brandenburgo vartų Berlyne ar "Tivoli" pramogų parko Kopenhagoje. Jei tik, žinoma, jūsų automobilis nebus nutemptas į vietos policijos saugojimo aikštelę.

INFORMACIJA

Lietuvos policijos duomenimis, apie 25 proc. stacionariomis greičio matavimo priemonėmis mūsų šalyje užfiksuotų pažeidimų padaromi su užsienyje registruotomis transporto priemonėmis.
Vidutiniškai per metus radarais Lietuvoje užfiksuojama apie 200 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Maždaug 50 tūkst. jų padaroma užsienyje įregistruotomis transporto priemonėmis (iš jų 30 tūkst. - ES šalyse registruotomis transporto priemonėmis).