Nepritarta įstatymo projektui, įteisinančiam galimybę vežti sunkesnius krovinius

Keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytus apribojimus paskatino krovinių (ypač medienos) vežimais užsiimančių įmonių atstovai, siūlę mažinti krovinių vežimų skaičių, vienu metu vežant tą patį krovinių kiekį, taupyti degalus.

Tačiau komitetas nusprendė projektą atmesti, kadangi bendrosios transporto priemonės masės padidinimas nuo 40 t iki 48 t, nors ir neviršijant leistinos ašies apkrovos, turėtų neigiamos įtakos kelių dangos konstrukcijoms, nes nė viena dangos konstrukcija iki šiol nebuvo skaičiuota įvertinant padidintą apkrovą. Taip pat teigiama, kad bendrosios masės padidinimas turėtų neigiamos įtakos valstybinės ir vietinės reikšmės kelių būklei - ji blogėtų.

Esą dar blogesnė padėtis su 1 502 tiltais ir viadukais, esančiais valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose. Dauguma jų pastatyti 1950-1980 metais ir buvo projektuoti pagal to metu galiojusias normas ir nepritaikyti eksploatuoti tokio svorio transporto priemones. Didžiosios dalies tiltų bandymai nėra atlikti.

"Atlikus daugiau bandymų, gali paaiškėti, kad yra ir daugiau tiltų, kurių laikomoji galia mažesnė už 48 tonas, bei daugiau draudžiamų maršrutų. Lietuvoje kasmet nustatoma po keletą tiltų, kurių laikomoji galia yra nepakankama. Siekiant įteisinti transporto priemonių didesnę leistiną bendrąją masę, prieš tai būtina išsamiai ištirti didelį skaičių tiltų ir nepakankamos laikomosios galios tiltus sustiprinti", - teigiama komiteto pranešime.

Anot seimūnų, įteisinus 48 t leistiną bendrąją masę, reikėtų padidinti finansavimą, siekiant bent minimaliai sustiprinti kelių dangų konstrukcijas ir tiltus, tai pagal dabartinę ekonominę situaciją yra sunkiai tikėtina. Priešingu atveju dėl spartaus kelių dangų irimo ir tiltų laikomosios galios mažėjimo, ateityje tektų išleisti nepalyginamai daugiau lėšų kapitaliniams remontams bei rekonstrukcijoms, o eismą per atskirus tiltus ir viadukus iš viso uždaryti.

Posėdyje buvo konstatuota, kad nėra pateikto ekonominio pagrindimo, kiek siūlomas masės padidinimas turėtų teigiamos įtakos verslo sąlygų gerinimui ir kiek tai atsilieptų kelių ir jo statinių spartesniam susidėvėjimui, remontui, nėra valstybės pajamų ir išlaidų santykio.

Taip pat buvo pažymėta, kad masės padidinimas iki siūlomų dydžių ekonomiškai būtų netikslingas, kadangi siūlomas mokesčių surinkimas nekompensuotų neigiamo poveikio keliams bei tiltams ir viadukams, o visuomenė patirtų nuostolių dėl didėjančių kaštų, kelionės laiko ir aplinkos taršos. Visose kaimyninėse valstybėse nustatyta mažesnė leistina bendroji masė nei siūloma projekte. ES tik 5 valstybėse narėse leidžiama didžiausia bendroji masė didesnė nei 40 t.