"Reikalauja tvarkos, o patys jos nesilaiko", - kalbėdamas su "Autosalonu" konstatavo klaipėdietis Kęstutis Bendoraitis, kuriam kovo pabaigoje kontrolieriai skyrė baudą už tai, kad šis nesumokėjo savo mašiną palikęs aikštelėje Šaulių gatvėje, prie "Iki" parduotuvės. [CITATA]
Įrengti netinkamai
Formaliai vyriškis buvo nubaustas teisingai - jo mašina stovėjo dar prieš ženklą, leidžiantį teritorijoje prie parduotuvės transporto priemonę nemokamai palikti iki dviejų valandų.
Tačiau žmogui labiau užkliuvo ne baudos skyrimas, o tai, kad apmokestinto ir mokamo stovėjimo vietos ženklinamos neteisingai.
Štai prie minėto "P" ženklo su 2 valandų simboliu (kelio ženklas Nr. 529) pritvirtintas papildomas ženklas - galiojimo zoną reiškianti rodyklė (Nr. 808). Pirma, tokia rodyklė gali būti tvirtinama tik šalia stovėti ar sustoti draudžiančių ženklų, antra, jos rodomasis galas turi būti nukreiptas žemyn, o ne aukštyn - pastarasis būdas Kelių eismo taisyklėse (KET) net nenurodomas.
"Tą bandžiau paaiškinti pranešimus apie baudos skyrimus uoliai dalinusiam kontrolieriui, tačiau šis tik pareiškė, kad tai - ne jo rūpestis. Tada kieno, jei net patys valdžios atstovai nežino, kokie ženklai turi būti?
Ir taip daug kur neaišku, ar reikia mokėti už stovėjimą vienoje ar kitoje vietoje, o tos lentelės klaidina dar labiau", - teigė K. Bendoraitis.
Nesusipratimų netrūksta
"Dabar sunku pasakyti, kas ir kada tuos ženklus statė. Gali būti, kad jie atsirado dar prieš "parkomatų" įrengimą. Šiaip ar taip, ženklų statymą tvirtina kelio savininkas, šiuo atveju - savivaldybė", - paklaustas apie tai, kas klaidingai pažymėjo nemokamo stovėjimo vietą, atsakė automobilių statymo rinkliavą administruojančios VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktorius Gintaras Neniškis.
Jis pripažįsta, kad ypač dabar, pasikeitus baudos skyrimo tvarkai, dviprasmybių su kelio ženklais yra nemažai.
"Anksčiau, 2009 metais, kai tik rinkliava buvo įvesta, nesusimokėjusiems vairuotojams baudas skirdavo Kelių policija - pagl KET, t. y. už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą. Tad ir ženklai buvo pastatyti tokie, kurie padėtų policijai.
Dabar baudas skiria nebe policininkai, o savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Tačiau nuo to laiko ženklai, kurie buvo pastatyti, liko. Galbūt todėl vienoje ar kitoje vietoje dar ir yra neaiškumų, ypač tiems vairuotojams, kurie - ne iš Klaipėdos", - aiškino G. Neniškis.
Vilniuje ir Kaune - kitaip
Jis teigia, kad ir KKT yra sulaukusi nemažai nusiskundimų dėl mokamą stovėjimą reglamentuojančių ženklų. Tačiau esą visi jie pastatyti laikantis KET ir kitų teisės aktų.
"Teisme buvo nagrinėta ne viena byla, susijusi su baudų už stovėjimo neapmokėjimą skyrimu - vairuotojai skundė tokias nutartis, tačiau, kiek žinau, visi jie tas bylas pralaimėjo. Vadinasi, ženklinimas atliktas pagal įstatymus", - sakė įstaigos vadovas.
Vis dėlto G. Neniškis neslepia, dėl klaipėdietiško ženklinimo stiliaus dalis nesusipratimų yra užprogramuota.
"Kai 2009 metais svarstėme būsimą apmokestinimo tvarką, buvo pasiūlymas pasekti Vilniaus pavyzdžiu. Ir sostinėje, ir Kaune yra ženklais pažymėta ne visa apmokestinta zona, o kiekviena vieta atskirai - ten, kur automobilio stovėjimas mokamas, yra pastatytas apie tai informuojantis ženklas.
Žinoma, žmonėms taip yra daug lengviau suprasti, reikia toje ar kitoje vietoje susimokėti, ar nereikia. O štai pas mus nuspręsta vairuotojus informuoti apie visą mokamą zoną keliais ženklais, įrengtais gatvėse, kuriose ta zona prasideda. Už tai griežtai pasisakė miesto vyr. dailininkas - esą pastačius mišką ženklų vizualinis vaizdas būtų labai prastas. Be to, nepamirškime, kad kiekvienas ženklas kainuoja, ir ne vieną šimtą litų", - "Autosalonui" aiškino G. Neniškis.
Pasak jo, jokių diskusijų apie tai, kad priimtą ženklinimo tvarką reikėtų keisti, nebuvo ir artimiausiu metu greičiausiai nebus.
"Didelis kiekis ženklų - tai tuščiažodžiavimas"
Mindaugas PETRULIS, Klaipėdos miesto vyr. dailininkas
Kuo daugiau kelio ženklų, tuo didesnė vizualinė tarša. Ar žmonės atvažiuoja į senamiestį pažiūrėti į ženklus, ar - į pastatus, skulptūras bei kitus meno objektus? Štai stovi senamiestyje miniatiūrinė peliuko skulptūrėlė, o šalia - didžiausias kelio ženklas... O Vilniaus ir Kauno senamiesčių struktūros kitokios, kitokie architektūriniai sprendimai.
Kai vairuotojas įvažiuoja į mokamą zoną, jis mato apie tai informuojantį ženklą. To užtenka, kam tuščiažodžiauti? Ar tikrai reikia ženklų ant kiekvieno kampo? Pavyzdžiui, pasakykite man, kur senamiestyje yra nemokamos stovėjimo vietos. Tikrai pasinaudosiu. Bet jų nėra, tai kam tie papildomi ir nereikalingi ženklai? Juk nereikia beverdant suvalgyti visą sriubą tam, kad sužinotume, ar ji skani...
Pagaliau, juk tie ženklai kainuoja, ir už tuos pinigus geriau sutvarkyti duobes gatvėse.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą