Mirkt, mirkt. Ir viskas?

Psichologinius elgesio kelyje niuansus knygoje "Why We Drive the Way We Do (and What It Says About Us)" smulkiai išnarstęs amerikietis Tomas Vanderbiltas (Tom Vanderbilt) teigia: "Teisingas vairavimas - tai ne tik suvokimo tikslumas, bet ir mokėjimas pasinaudoti gauta informacija".

Tačiau kaip elgtis Klaipėdos vairuotojams, kuriuos skirtingi miesto šviesoforai "informuoja" skirtingai? Kitaip sakant, kaip suprasti, ką daryti, kai identiškoje situacijoje vienas šviesoforas mirksi vienaip, o kitas, stovintis gretimoje sankryžoje, - jau kitaip?

Vienas iš pavyzdžių - Šilutės plente. Čia visi šviesoforai, baigdami rodyti žalią signalą, mirksi keturis kartus. Tačiau kažkodėl trys kiti šviesoforai (prie perėjos ties Mokyklos gatve ir sankryžose su Debreceno gatve ir Statybininkų prospektu) toje pačioje gatvėje tesumirksi du kartus.

"Skirtumai kelią pavojų"

Panaši padėtis - ir kitose uostamiesčio vietoje. Dauguma mieste įrengtų šviesoforų prieš persijungdami į geltoną šviesą elgiasi vienodai - mirksi po keturis kartus, tačiau kai kurie tą daro tik dukart.

"Iš pirmo žvilgsnio tai gal ir gali pasirodyti nesvarbu, tačiau mažų mažiausiai toks skirtumas yra nesaugus. Dauguma klaipėdiečių vairuotojų pripratę prie to, kad pervažiuoti sankryžą jiems duodama daugiau laiko, todėl patenka į pavojingą situaciją, kai po dviejų mirktelėjimų pamato geltoną signalą, o po to - raudoną.

Imsi stabdyti - gausi į galą nuo iš paskos važiuojančio ir tavo staigaus stabdymo nesitikinčio automobilio vairuotojo. Važiuoti per sankryžą - irgi pavojinga. Būtų logiška, jei visi šviesoforai mieste tokiais atvejais "elgtųsi" vienodai", - "Autosalonui" dėstė kasdien darbo reikalais po Klaipėdą darbovietės automobiliu daug važinėjantis Vaclovas.

Priežasčių - daug

Tad kodėl šviesoforai savo žaliomis akimis mirksi skirtingai? Priežasčių - ne viena. Kone svarbiausia - 2012 metais susisiekimo ministro patvirtintos naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, kuriose rekomenduojamas žalio signalo mirksėjimo laikas yra 2 sekundės, kitaip sakant, numatomi du mirktelėjimai.

"Po tų taisyklių atsiradimo įrengiami nauji šviesoforai ir mirksi du kartus - skirtingai nuo senesnių, mirksinčių keturis kartus. Be to, naujai perprogramuojami ir šviesoforai, kuriuose dėl įvairių priežasčių teko keisti veiklos fazes, pavyzdžiui, minėtieji Šilutės plente", - aiškina Algimantas Laurinavičius, gatvių infrastruktūrą prižiūrinčios uostamiesčio bendrovės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius.

Be visa kito, minėtos šviesoforų įrengimo taisyklės numato, kad, "priklausomai nuo sankryžos eismo apkrovos, nepalankiai suplanuotos sankryžos, įkalnių, sunkiojo transporto ir kitais išskirtiniais atvejais" šviesoforo mirksėjimo laikas gali būti pailgintas arba sutrumpintas.

"Reguliuotojų" netrūksta

Be to, sumaišties įneša ir tai, kad Klaipėdoje yra net trys institucijos, kurių pageidavimu gali būti keičiama vieno ar kito šviesoforo veiklos tvarka - savo pasiūlymus "Gatvių apšvietimui" teikia ir miesto Savivaldybės Transporto skyrius, ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras, ir VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT).

"KKT pageidauja, kad šviesoforai būtų suderinti taip, kad būtų patogu visuomeniniam transportui. Mes, Savivaldybė, irgi gauname įvairių pasiūlymų bei pageidavimų, savo saugaus eismo viziją turi ir Kelių policijos pareigūnai.

Stengiamasi derinti tarpusavyje visas pozicijas, ieškoti kompromiso - tikrai nėra taip, kad vienas pasakė, ir būtent taip bus padaryta. Šiaip ar taip, galutinį žodį taria būtent policininkai, nes jų prioritetas - eismo saugumas", - situaciją apibūdino Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.

Jis siūlė atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką.

"Problema dar ir ta, kad Klaipėdos gatvėse stovintys šviesoforai yra skirtingų gamintojų, tad juos suderinti tarpusavyje kartais būna tiesiog techniškai neįmanoma", - teigė tarnautojas.

"Vairuotojams siurprizų nebus"

Vis dėlto ir jis, ir infrastruktūros prižiūrėtojai žada, kad ateityje uostamiesčio šviesoforai žalia šviesa mirksės vienodai.

"Po jūsų signalo patikrinome šviesoforus ir galime patvirtinti, kad jie kai kuriose sankryžose mirksi skirtingai. Suskaičiuosime visus ir Savivaldybei teiksime pasiūlymą jų veiklą suvienodinti. Dar yra apie ką pamąstyti ir ką padaryti šioje srityje", - teigė A. Laurinavičius.

Tiesa, gali būti, kad miestas į šiuos pasiūlymus neatsižvelgs, nes dabar dėmesio centre - kur kas globalesni planai, kuriuos įgyvendinus neliktų ir šviesoforų skirtingumo.

"Jau pradedami įgyvendinti ilgai puoselėti planai visame mieste įdiegti bendrą eismo reguliavimo sistemą. Pirmajam jos etapui - žalios bangos principo įdiegimui Naujosios Uosto, Pilies ir Minijos gatvių koridoriuje - neseniai pritarė Saugaus eismo komisija. Tad greičiausiai jau po metų bent šioje magistralėje šviesoforai mirksės vienodai, vairuotojams nebebus jokių "siurprizų".

Po to spręsime, kurį koridorių rinktis antrą - Herkaus Manto gatvės ir Taikos prospekto ar Priestočio bei Mokyklos gatvių ir Šilutės plento. Vėliau ateis eilė ir trečiajam. Kartu bus sprendžiami ir eismo valdymo centro steigimo klausimai. Optimistiniu variantu visa tai turėtų būti įgyvendinta per trejus metus", - viziją nupiešė V. Paukštė.

KAIP vairuotojams suprasti, ką daryti, kai identiškoje situacijoje vienas šviesoforas mirksi vienaip, o kitas, stovintis gretimoje sankryžoje - jau kitaip?

Eimanto CHACHLOVO nuotr. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

BEJE

Neryžtingumo zona

Artėjančio prie šviesoforo vairuotojo, pamačiusio mirksintį žalią signalą, smegenyse prasideda sudėtingas sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo procesas - ar užteks laiko (ir vietos) automobiliui sustabdyti? Ar jis suspės pervažiuoti sankryžą, jei padidins greitį? O jei stabdysiu - ar neatsitrenks į mane iš galo važiuojantis automobilis? Ar kelias sausas, kad galėčiau stabdyti? O jeigu važiuosiu - ar neatsitrenks iš šono pajudėjusi mašina? Ir apskritai - ar šioje sankryžoje yra pažeidimus fiksuojanti vaizdo kamera?
Į visus šiuos klausimus vairuotojas priverstas atsakyti per sekundę ar jos dalis. Eismo inžinieriai tokias situacijas, kai automobilis yra per arti sankryžos, bet sykiu ir pakankamai toli, kad pervažiuotų per ją iki užsidegant raudonam signalui, vadina dilemos, arba, neryžtingumo zona.
Ką rinktis - gauti smūgį į galą ar į šoną? Ne itin malonus pasirinkimas. Panašu, kad jo atsiradimo tikimybė sumažėtų, jei visame mieste šviesoforai veiktų vienodai - žalias signalas visur mirksėtų arba 2, arba 4 kartus.
Remiantis T. Vanderbiltu, dilema kyla ne tik vairuotojams, bet ir eismo reguliavimo specialistams - jie gali nustatyti šviesoforą taip, kad žalia šviesa mirksėtų ilgiau (arba ilgiau degtų geltona), tačiau tokiu atveju sumažės sankryžos pralaidumas. Be to, kai tik vairuotojai atkreips į tai dėmesį, didesnis jų skaičius užsimanys surizikuoti ir "peršokti" sankryžą.
Buvo net siūloma įrengti tam tikrą tablo, informuojantį, kad žalias signalas netrukus persijungs į geltoną - savotišką "įspėjimą apie įspėjimą", tačiau tai galėjo tik padidinti "neryžtingumo zoną". O kuo ilgesnė ta zona, tuo daugiau mašinų joje yra, tuo daugiau situacijų, kai būtina akimirksniu nuspręsti - stabdyti ar važiuoti toliau, ir tuo didesnė avarijos tikimybė.

INFORMACIJA

88-as Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių punktas: "Žalias signalas, likus iki pabaigos 2-4 s, gali mirksėti. Rekomenduojamas šviesoforo mirksėjimo laikas yra 2 s. Priklausomai nuo sankryžos eismo apkrovos, nepalankiai suplanuotos sankryžos, įkalnių, sunkiojo transporto ir kitais išskirtiniais atvejais šviesoforo mirksėjimo laikas gali būti pailgintas arba sutrumpintas. Mirksėjimo dažnis turi būti apie 1 kartą per sekundę. 1 s mirksėjimo periodo signalų seka turi būti: tamsu - žalias. Pvz., kai mirksėjimo trukmė yra 2 s, šviesoforo signalų seka turi būti: tamsu - žalias - tamsu - žalias - geltonas - raudonas."

ŠIEK TIEK ISTORIJOS

Žalia šviesa, prieš persijungdama į geltoną, mirksi ne visur. Be Lietuvos, taip šviesoforai veikia kaimyninėje Latvijoje, taip pat Estijoje, Austrijoje, Rusijoje, Kambodžoje, Izraelyje, kai kuriose Meksikos ir Turkijos miestuose.
Pavyzdžiui, 2004 metais Austrijoje pradedant diegti žalia šviesa mirksinčius šviesoforus pastebėti dviprasmiški tokios naujovės rezultatai - per raudoną ėmė važiuoti mažiau pažeidėjų, tačiau labai padaugėjo tų, kurie prie sankryžos ėmė stoti daug anksčiau nei būtina.
Tas pats konstatuota dar 1985 m. Izraelyje, kai ten irgi pradėti montuoti žaliai mirksintys šviesoforai - išaugo avarijų, kai prie sankryžos įvažiuojama į kito automobilio galą, skaičius.