Milijardai liko šešėlyje

Legaliai dirbantys ir mokesčius valstybei mokantys naudotų automobilių perpardavėjai piktinasi, kad kovą su šešėliniu verslu deklaravusi šios kadencijos Vyriausybė prekybą naudotais automobiliais paliko nuošaly.

"Mes esame įregistravę įmones, mokame PVM, pelno, kitus mokesčius, įmokas SODRAI už darbuotojus, tačiau esame priversti konkuruoti su turguose automobilius pardavinėjančiais fiziniais asmenimis", - piktinasi pardavėjai.

Turguose, verslininkų teigimu, veikia įprasta schema. Pirma, pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodoma kur kas mažesnė suma nei realiai už pirkinį sumoka pirkėjas. Vėliau naujasis savininkas gauna sutartį, esą automobilį pirko tiesiogiai iš kokio nors vokiečio ar prancūzo. Taip pardavėjas išvengia prievolės mokėti PVM.

Milijardai lieka šešėlyje

Rusijai įvedus naujus mokesčius naudotiems automobiliams, šios šalies perpardavinėtojams tapo nenaudinga pirkti senesnius nei trejų metų automobilius. Į Lietuvą, nuo seno garsėjusią kaip naudotų automobilių tranzito šalį, vis rečiau užsuka ir kazachai. Todėl, sumažėjus paklausai, lietuviai kovoja dėl kiekvieno pirkėjo. Šiose varžytuvėse laimi turguose prekiaujantys asmenys.

"Nes tokių durnių, kaip mes, kurie moka mokesčius ir dirba legaliai, Lietuvoje nėra daug", - juokiasi Mindaugas Slovikas, naudotais automobiliais visoje Lietuvoje prekiaujančios bendrovės "BRC autocentras" vadovas.

Jo teigimu, pavyko apskaičiuoti, jog turguose automobilius perparduodantys asmenys kasmet sugeba nuslėpti apie 2 mlrd. litų pajamų. Tokį skaičių jis grindžia prielaida, kad beveik antra tiek, kiek skelbia oficiali statistika, į šalį įvežama automobilių, kurių apskaitos netvarko nė viena institucija. Todėl galima tik pasvajoti, kiek pajamų gautų biudžetas, jei nuo kiekvieno sandorio būtų mokami mokesčiai. Susidarytų ne vienas ir ne du šimtai milijonų litų.

"Tokia nenormali situacija susiklostė dėl itin liberalios automobilių registravimo tvarkos. Deja, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šiuo metu norint įregistruoti automobilį "Regitroje" nereikalaujama, kad dalyvautų abi sandorio šalys. Todėl pirkėjui, turguje įsigijusiam automobilį, tereikia atsinešti pirkimo-pardavimo sutartį. Paprastai joje yra nurodyta užsienyje gyvenančio piliečio vardas, pavardė, nors naujasis automobilio savininkas jo nė akyse nėra matęs", - aiškino M. Slovikas.

Šiam požiūriui pritaria ir klaipėdietis Gediminas (tikrasis vardas žinomas). Pasak jo, ankstesnio automobilio savininko parašas suklastojamas čia pat, Lietuvos turguose. "Juk "Regitros" darbuotojai nėra įpareigoti tikrinti parašų autentiškumą. Turguose iš užsienio atgabentus automobilius parduoda fiziniai asmenys, kurie nėra įregistravę veiklos, nemoka jokių mokesčių. Dėl to kenčiame mes, legaliai šia veikla besiverčiantys asmenys, nes netenkame dalies pirkėjų, kurie susivilioja pigesnėmis mašinomis iš turgaus", - piktinasi Gediminas.

Menki rezultatai

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai deklaruoja, kad šio verslo atstovus tikrina nuolat. Ši institucija pripažįsta, kad prekyba naudotais automobiliais yra viena iš ekonominės veiklos sričių, kurioje yra didelis rizikos, susijusios su gautų pajamų neapskaitymu, laipsnis, neregistruota veikla, nelegaliu darbu, mokesčių vengimu, buhalterinėje apskaitoje neapskaitytu darbo užmokesčiu.

"Naudotų automobilių rinkoje 2010 m. ir 2011 m. pradžioje buvo pastebimas pagyvėjimas. Tais metais buvo patikrintos įmonės ir fiziniai asmenys, kurie įsigijydavo daug automobilių, tačiau pardavimo rodikliai buvo minimalūs. Buvo vertinti duomenys, gauti iš kitų institucijų ("Regitros", VKTĮ ir pan.). Įvertinus gautus duomenis ir inicijavus kontrolės priemones nustatyta, kad asmenys, įsigiję automobilius Europos Sąjungoje ir pargabenę juos į Lietuvą, pamiršta įtraukti į apskaitą įsigytus automobilius ir apskaityti pardavimo pajamas arba vykdo prekybą neįregistravę tokio pobūdžio veiklos", - "Vakarų ekspresą" informavo Darius Buta, VMI atstovas spaudai.

Mokesčių inspektoriai buvo ne kartą apsimetę pirkėjais ir turėjo progų įsitikinti, kaip mažinamos automobilių kainos, klastojamos pirkimo-pardavimo sutartys. Buvo patikrinti 44 Kauno gyventojai, kurie eksportavo automobilius. Išsiuntus minėtiems asmenims priminimus apie prievolę registruoti vykdomą veiklą bei skaičiuoti ir mokėti mokesčius, 13 asmenų nedelsiant pateikė pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaravo 257 tūks. Lt pajamų. Vienas asmuo neigė atlikęs tokius sandorius. Surinkta informacija apie asmens vardu įvykdytus pardavimus už 431 tūkst. Lt perduota teisėsaugos institucijoms tolimesniam tyrimui, informavo D. Buta.

Taip pat buvo nustatyta atvejų, kai įmonės deklaravo minimalius pardavimo antkainius arba pardavė automobilius mažesnėmis kainomis nei įsigijo, arba visai nedeklaravo už pardavimus gautų pajamų. Vienai tokių įmonių, įregistruotai Panevėžyje, patikrinimo metu buvo priskaičiuoti 2 525 tūkst. Lt mokėtinų mokesčių.

Nors darbas ir buvo nuveiktas nemenkas, deja, tokių patikrinimų rezultatai - apgailėtini. Per penkerius metus, nuo 2007-ųjų iki 2012 m. pirmojo ketvirčio, VMI nustatė tik apie 45 mln. litų nesumokėtų mokesčių.

"Esame matomi, todėl jei reikia ką nors patikrinti, tai einama pas mus. Tuos, kurie nėra matomi, sukontroliuoti kur kas sunkiau, todėl jie geriau gyvena", - konstatuoja M. Slovikas.

VĮ "Regitra" duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 224 tūkst. lengvųjų automobilių. Tačiau gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti importuotojai, kurių šiuo metu yra 402, vidaus rinkai pernai pateikė tik 24 tūkst. automobilių, tai yra vos 11 proc. nuo bendro Lietuvoje registruotų automobilių skaičiaus. Likusią dalį, beveik 90 proc., automobilių į Lietuvą atgabeno neregistruoti (arba nelegalūs) importuotojai.