"Mikriukai" virs ekspresais

Realiausias variantas, kad tokias paslaugas teikiantys vežėjai bus integruoti į bendrąją viešojo transporto sistemą, bet ir toliau atliks greitojo vežimo funkciją. Numatoma, jog ir toliau jie galės stoti ne tik stotelėse, tačiau autobusiukuose galios kartiniai bei terminuotieji bilietai, tiksiantys ir autobusams.

Kad ir kaip keista, dauguma dabartinių maršrutinių taksi vežėjų nesipriešina tokioms permainoms ir tikisi, jog pavyks laimėti konkursus bei dirbti naujomis sąlygomis.

Antrasis etapas

Klaipėdos miesto tarybos Kolegija jau beveik prieš penkmetį buvo patvirtinusi strategiją, kaip integruoti maršrutinius taksi į bendrąją viešojo transporto sistemą. Pirmasis integravimo etapas buvo įvykdytas 2012-aisiais.

Iš pradžių miesto valdžia ketino į bendro bilieto sistemą integruoti visus maršrutinius taksi, tačiau vėliau apsispręsta, jog pertvarka nepalies 6, 8, 9 ir 10 maršrutų. Nuo 2012-ųjų rugsėjo nebeliko 2, 5, 7, 11, 14 ir 15 maršrutų (40 proc. visų tuomet uostamiestyje važinėjusių transporto priemonių). Tačiau buvo įsteigti aštuoni nauji maršrutai, "mažiukams" buvo perduotas ir 21-asis maršrutas, atimtas iš didžiojo vežėjo. Nors konkursas ir buvo atviras, politikų pageidavimu jo sąlygose buvo suteikiami prioritetai dirbusiems maršrutinių taksi vežėjams. 7 ir 15 maršruto vežėjai turėjo prioritetą šiaurinėje miesto dalyje, 2, 5 ir 14 - centrinėje, 11 - pietinėje. Šiuos konkursus laimėjusiems vežėjams mokama pagal nuvažiuotą ridą, o keleiviai raudona spalva nudažytuose autobusiukuose gali naudotis elektroniniais ar popieriniais bilietais.

Su 6, 8, 9 ir 10 maršruto (pastarasis pernai savanoriškai nutraukė veiklą) vežėjais ne konkurso būdu buvo sudarytos 5 metų trukmės sutartys, leidusios jiems ir toliau teikti tokias paslaugas.

Pastarasis Savivaldybės sprendimas, nepatikęs kai kuriems už borto likusiems "maršrutininkams", po jų skundų pasirodė įtartinas Konkurencijos tarybai. Ji pernai spalį konstatavo, jog Savivaldybė, sudarydama tokias sutartis, privilegijavo šiuos vežėjus kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas bei pažeidė Konkurencijos įstatymą. Taryba nurodė ne vėliau kaip per 6 mėnesius panaikinti sutartis "ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti".

Pasak VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio, šis Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas teismui. Tačiau, nepaisant to, spręsti, kas bus daroma su maršrutiniais taksi, reikia vis tiek, nes jų sutartys baigiasi kitų metų rugsėjį. Todėl miesto valdžiai siūloma vykdyti antrąjį "mikriukų" integracijos etapą.

Ką suplanavo?

Anot G. Neniškio, Vilnius, Šiauliai, Panevėžys iš viso atsisakė maršrutinių taksi paslaugų.

"Kaunas jų paslaugas pakėlė į aukštesnį lygį. Mes, išanalizavę jo patirtį ir patobulinę kai kuriuos aspektus, siūlome žengti panašiu keliu", - sakė KKT vadovas.

Pokalbininko teigimu, į viešojo transporto sistemą likusius maršrutinius taksi siūloma integruoti kaip ekspresus.

"Dabar pikto metu darbo dienomis kursuoja 5E, 6E ir 8E autobusai, atliekantys ekspreso funkcijas. Kitu metu tokios talpos priemonėms važinėti būtų nuostolinga. Šią funkciją puikiai galėtų atlikti maršrutiniai taksi", - dėstė transportininkas.

Įgyvendinus tokią viziją su vežėjais irgi būtų atsiskaitoma pagal nuvažiuotą ridą. Papildomas uždarbis jiems būtų procentas nuo parduotų bilietų. "Mikriukai" ir toliau stotų kaip ir dabar - ne tik stotelėse.

"Maršrutiniuose taksi galiotų ir kartiniai, ir terminuotieji bilietai, tačiau jie turėtų būti brangesni, nes keleiviai juk gautų aukštesnio lygio paslaugą - didesnį greitį ir važiavimo komfortą. Be to, tokie bilietai suteiktų teisę važiuoti ir didžiaisiais autobusais. Pavyzdžiui, jei atvažiuoja pilnas "mikriukas", keleiviui nebūtina laukti kito, jis gali sėsti į autobusą. Maršrutiniuose taksi kaip ir dabar nebūtų lengvatinių bilietų, nes tai komercinė paslauga", - dėstė KKT direktorius.

Jis pripažino, kad dėl tokios integracijos ir naujoviškų e-bilietų poreikio reikėtų modernizuoti visą jų sistemą, tačiau tikisi, kad Savivaldybė suras tam reikalingų lėšų.

"Kokie būtų keliami reikalavimai transporto priemonėms - dar diskusijų objektas. Tačiau akivaizdu, kad pačių automobilių reikėtų mažiau. Jų dabar yra apie 60, tačiau rezerve paprastai stovi net trečdalis, kai normalu laikyti tik 15 procentų. Kiek konkrečiai reikėtų transporto priemonių, paaiškės tik po detalių skaičiavimų", - sakė G. Neniškis.

Integravus "mikriukus" į bendrą sistemą, jų judėjimą bei atvažiavimo laiką būtų galima stebėti ir kompiuteriuose, ir išmaniuosiuose telefonuose, ir kai kuriose stotelėse esančiose švieslentėse, kaip dabar galima stebėti autobusus.

Stotelėse, kuriose nėra švieslenčių, įprastuose cilindruose būtų skelbiamas "mikriukų" važiavimo intervalas. Visi maršrutai turėtų griežtai kontroliuojamus grafikus - išvažiavimo laiką iš pradinių ir galinių stotelių.

"Ko gero, neišvengiamai tokiu atveju bus reikalaujama ir elektroninių švieslenčių, vaizdo registratorių, vairuotojų uniformų, kaip nuo pernai rugsėjo yra didžiuosiuose autobusuose, vienodos spalvinės mašinų apdailos", - sakė G. Neniškis.

Anot jo, skelbiant konkursus prioritetų esamiems rinkos dalyviams taikyti kaip 2012-aisiais jau nebebus galima, nes nebeliko atitinkamo Vyriausybės nutarimo, ir dabar reikia vadovautis vien Viešųjų pirkimų įstatymu, reikalaujančiu skelbti konkursus.

"Kad sistema pradėtų veikti 2017-ųjų rugsėjį, informuoti apie būsimas procedūras reikia iki šio rugsėjo. Iki tol reikia politinio sprendimo, patvirtinti sąlygas ir skelbti konkursus", - sakė KKT vadovas.

Ką mano vežėjai?

"Svarbiausia, kad mūsų iš viso nepaliktų be darbo - šiuo metu turime 23 mašinas, dirba apie 40 žmonių, nes darbas pamaininis. Kad bus konkursai - faktas. Tik apie sąlygas dar nieko nekalbama. Kodėl gi nedirbti integruotoje sistemoje? Mums tai, ko gero, būtų net geriau nei dabar. Reikalavimai transporto priemonėms, manau, neišgąsdintų, nes ir dabar yra keliamos atitinkamos sąlygos, nuolat investuojame į mašinų atnaujinimą", - sako 8-uoju maršrutu keleivius vežančios UAB "Aštuoniukė" vadovas Audrius Tvarijonavičius.

Ko gero, entuziastingiausiai planuojamą pertvarką palaiko UAB "Vežesta" direktorius Audrius Petrošius. Jo įmonė kartu su keletu subrangovų veža keleivius 9 maršrutu (čia dar dirba ir vienas nesikooperuojantis vežėjas, turintis atskirą įmonę).

"Bendrame posėdyje buvome informuoti apie galimas perspektyvas ir paprašyti išsakyti nuomonę. Manau, kad planuojama pertvarka yra reikalinga ir savalaikė, nes tik taip galima vienu metu pakelti visų maršrutinių taksi kokybę į naują lygį. Yra matomos trys galimybės: iš viso naikinti "mikriukus", kaip kituose miestuose, palikti kaip dabar, bet skelbti konkursus su atitinkamais kokybės reikalavimais bei integruoti priskiriant ekspreso funkciją, mokant vežėjui už ridą. Mes palaikome būtent šį variantą. Pirmiausia, keleivių dabar nuolat mažėja - vieni galbūt renkasi mašinas, kiti - pastebimai kokybės kartelę kilstelėjusius autobusus, o treti tiesiog palieka Klaipėdą. Antra, mokėjimas už ridą leistų prognozuoti sąnaudas, investicijas", - sakė A. Petrošius.

Jis teigė nesibijantis būsimų konkursų reikalavimų - jei reikės, bus investuojama ir tikimasi laimėti konkursą.

Atsargiausiai į planuojamą pertvarką žiūri 6-ojo maršruto vežėjo - UAB "Audresta" - direktorius Romanas Lapas.

"Mums pristatė tris galimus variantus. Šiuo metu turime 23 transporto priemones. Jei po integracijos paliktų tokį patį automobilių skaičių, tai tikrai jai nesipriešintume. Tačiau dabar negali mums atsakyti, kokios bus sąlygos, tad norėtume, kad skelbtų konkursus pagal dabartines sąlygas. Investuoti nebijome, nes ir dabar Savivaldybė kelia įvairias sąlygas, pavyzdžiui, kad važinėtume ne senesnėmis kaip 6 metų mašinomis", - sakė R. Lapas.

"Tikslas - geresnė kokybė"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras
Reikiami sprendimai tikrai bus padaryti iki rugsėjo, kad galėtų judėti visos procedūros, o nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo. Dirba atitinkama mero potvarkiu sudaryta darbo grupė. Visi trys galimi variantai aptarti su dabartiniais vežėjais. Mes linkę eiti ne revoliucijos, o evoliucijos keliu ir nenaikinti maršrutinių taksi, kaip tai padarė kai kurie kiti miestai. Realiausia, kad bus pasirinktas integracijos variantas. Pirmieji vežėjų signalai rodo, kad ir jie palaiko jį.
Esminis tikslas - kad nuolat maršrutiniais taksi besinaudojantys keleiviai nieko neprarastų, o gautų geresnės kokybės paslaugą. Tai ir realaus laiko tvarkaraščiai, ir griežtas grafiko laikymasis, ir naujesnės bei ekologiškesnės transporto priemonės.
Dabartinė transporto sistema išlaiko save, tačiau jei reikės papildomų injekcijų didinant jos kokybę, pavyzdžiui, elektroninio bilieto sistemai tobulinti, tai jų bus surasta. Juolab kad šie metai yra skirti darniam judumui.

Istorija

Į uostamiesčio gatves maršrutiniai taksi pradėjo plūsti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pagrindas teikti tokias paslaugas buvo leidimai, kuriuos išdavinėjo Savivaldybės administracija, tačiau ji darė tai visiškai nereglamentuotai - gaudavo bene kiekvienas, kuris paprašydavo. Tuomet buvo įvairiausių kalbų apie atitinkamus mokesčius tam tikriems valdininkams.
Maršrutinių taksi aukso amžiaus metais mieste buvo išduota apie 700 tokių leidimų. Miesto politikams, ypač prieš rinkimus imantiems demonstruoti meilę smulkiajam verslui, šie leidimai vis būdavo pratęsiami - tai penkeriems, tai dvejiems, tai pusantrų metų. 2011-ųjų pabaigoje, prieš pirmąjį reformos etapą, buvo likę apie 180 leidimų, kurių kiekvienas suteikė teisę vežti keleivius vienu mikroautobusu.