Medžiai neturi augti ant kelio

Klaipėdos ir Šilutės rajonų gamtovaizdžiui būdinga medžiais apaugę keliai. Tai vasaros metu suteikia akiai malonų vaizdą. Medžiais apsodinti buvo dauguma šio krašto kelių. Prieškariniu laikotarpiu tie medžiai turėjo kelias paskirtis: tai ir kariniai tikslai, ir atokvėpis keliaujančiam pavėsyje.

Šiais laikais, sparčiai išsivysčius automobilių transportui, šie medžiai pradėjo daryti neigiamą įtaką pačiam keliui, eismo saugumui, kelių priežiūrai.

Vyraujančios pakelėse augančių medžių rūšys yra beržai, liepos, gluosniai, klevai, uosiai. Detaliau apžiūrėjus atskirus medžius matyti, kad beveik visų jų kamienai pažeisti pravažiuojančio transporto, labai daug šakų nudžiūvusių, kamienai išpuvę. Kelių tarnybų darbuotojams pjaunant medžius tapo aišku, kad ne mažiau 80 proc. jų šerdys yra išpuvusios.

Kada šie medžiai sodinti, kelininkai informacijos neturi, bet pagal įvairiose vietose nupjautų medžių rievių skaičių medžių amžius yra skirtingas: beržų, liepų - apie 60 metų, klevų, uosių - apie 100 metų.

Pagal iš miškininkų gautą informaciją, klevų, uosių brandus amžius turėtų būti 100-110 metų, beržų, liepų - 60-70 metų, gluosnių, drebulių - 30-40 metų. Tokio amžiaus medžiams prasideda senėjimo procesas, pūva šakos, kamienai. Prie kelių augantiems medžiams nuo automobilių išmetamų kenksmingų dujų šis procesas dar labiau greitėja.

Tad turint informacijos apie kelkraščiuose augančių medžių būklę reikia daryti išvadą, kad jų saugojimas vien dėl amžiaus nebeturi prasmės. Jeigu dar nedidelė dalis šių medžių ir galėtų pasilikti, per kokius 10 metų jie vis tiek visiškai sunyktų.

Be to, dėl pavojaus pravažiuojantiems automobiliams juos reikėtų genėti, tvarkyti pavojingas nudžiūvusias šakas. O tai praktiškai neįmanoma dėl šių medžių dydžio. Tad rekonstruojant kelius, tvarkant kelių sankasą, šiuos medžius reikia iškirsti pašalinant kelmus kaip menkaverčius ir keliančius pavojų eismo dalyviams bei trukdančius saugiam eismui, kuriančius problemas kelių prižiūrėtojams.

Klaipėdos ir Šilutės rajonuose pagal svarbą rekonstruojami ar kitaip pertvarkomi medžiais apaugę tiek krašto, tiek rajoniniai keliai buvo jau seniai, dar sovietiniais laikais. Didėjant automobilių eismo intensyvumui buvo rekonstruojami žvyrkeliai, šalinami ant kelio augantys medžiai. Rajoniniuose keliuose medžiai buvo šalinami dar ir dėl to, kad galėtų pravažiuoti stambiagabaritė žemės ūkio technika.

Šiuo metu prasideda kelių Nr. 2212 Klaipėda-Triušiai-Kretinga, Nr. 2216 Slengiai-Baukštininkai, Nr. 2312 Kretinga-Raguviškiai atskirų ruožų rekonstrukcija. Čia medžiai auga tiesiog ant kelio, juos būtina pašalinti dar ir dėl to, kad neužtenka vietos naujai dangai, šaligatviams arba kelkraščiams, vandens nuvedimo elementams įrengti.

Kelininkai visada buvo už tai, kad vietoje naikinamų medžių būtų pasodinti kiti. Bet pakelėse suformuoti privatūs sklypai, ir naujų medžių sodinimui vietos nėra. Atradus vietos didelėse iškasose, sankryžose, laikui bėgant bus organizuojami apželdinimo darbai.

Kelio juostoje augantys medžiai tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo mėn. 12 d. nutarimu Nr. 206 "Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems", kurio punktas 1.2. sako, kad medžiai ir krūmai, augantys valstybinės reikšmės kelių kelio juostoje, nėra priskirti saugotiniems želdiniams.

[BANERIS]