Lietuva – reta išimtis: kiek už automobilius moka kiti

Kaip jau ne kartą skelbta, jeigu Lietuva nesumažins oro taršos įvesdama automobilių mokestį arba nesiims kitų priemonių, šaliai gresia kelių šimtų milijonų eurų baudos.

Apie taršių transporto priemonių apmokestinimą didesnės diskusijos kilo dar prieš metus. Tačiau jos pritilo baigiantis 2018 m., kai artėjo savivaldybių tarybų, po to – prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Jiems pasibaigus apie mokestį vėl prabilta.

Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek Aplinkos ministerijos vadovybė dabar kalba apie 1 tūkst. eurų paramą gyventojams, perkantiems mažiau taršius lengvuosius automobilius – tuos, kurie išmeta ne daugiau kaip 130 g/km CO2 dujų.

Už tokios taršos transporto priemones esą būtų mokamas 20 eurų metinis mokestis, o už kiekvieną gramą, viršijantį šią ribą, tektų papildomai mokėti po 0,5 euro.

Palyginti su kitose šalyse galiojančiais taršos mokesčiais tai būtų gana nedidelė suma. Tačiau panašu, kad kalbos apie mokesčio įvedimą ir vėl liks tik kalbomis, o nepopuliarų sprendimą veikiausia teks priimti jau kitam Seimui.

Tik kalbos, nes vėl artėja rinkimai

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas portalui tv3.lt sakė, kad dėl naujus mokesčių įstatymų projektus rengs Finansų ir Aplinkos ministerijų specialistai. Esą jie geriausiai turėtų žinoti situaciją.

„Kiekvienais metais būna įvairiausių siūlymų ir ministrų kabinetas sprendžia, kas bus teikiama Seimui. Pavyzdžiui, pernai tai buvo kiek sumažinta NT mokesčio kartelė ir siūlymas dėl antrojo būsto apmokestinimo, kuris Seime mirė. Kas bus teikiama šiemet, dar neaišku, dėl to ir nėra paskelbti jokie įstatymų projektai.

Esu tikras, kad ir premjeras neturi jokių galutinių siūlymų, nes ir ministerijos komentuoja juos skirtingai. Ką jau kalbėti apie politinius sprendimus“, – paaiškino patarėjas.

Jo teigimu, labai tikėtina, kad artėjant kitų metų rinkimams jokie radikalesni siūlymai dėl mokesčių pakeitimų Seime nesulauktų pritarimo. Taigi, dabartinės diskusijos apie tai ir yra tik diskusijos. Tiek Aplinkos ministerijos vadovybės, tiek premjero svarstymai gali būti tik bendro pobūdžio.

„Gal, ir tik gal, vienkartinis mokestis perkant taršius automobilius atsiras. Tai buvo pernai svarstoma. O kokius siūlymus rudenį teiks ministerijos, reikėtų klausti jų pačių.

Galų gale nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik praėjus pusmečiui nuo jų priėmimo. Pavasario sesija jau baigiasi, o jeigu įstatymai būtų priimti rudenį, tai labai tikėtina, kad ir taip įsigaliotų tik 2021 m., o tai reiškia naują Seimą ir naujus sprendimus“, – komentavo S. Malinauskas.

Kodėl tiek daug dyzelių iš Vokietijos

Daugiausia naudotų automobilių į Lietuvą atvežama iš Vokietijos. Šioje šalyje jau kurį laiką subsidijuojamas elektrinių automobilių įsigijimas. Perkant tik elektra varomą transporto priemonę galima gauti 4 tūkst. eurų paramą. Perkant hibridinį automobilį, mokama 3 tūkst. eurų parama.

Įmonėms, kurios savo veikloje naudoja elektrinius automobilius, taikomos mokestinės lengvatos.

Kaip informuoja Europos automobilių gamintojų asociacija, įprastinių benzinu ir dyzelinu varomų automobilių savininkai Vokietijoje turi mokėti taršos mokestį.

Čia apmokestinamas tiek variklio darbinis tūris (benzininiams varikliams 2 eurai, o dyzeliniams – 9 eurai už 100 cm3), tiek CO2 emisija (po 2 eurus už kiekvieną gramą, viršijantį 95 g/km ribą).

Taigi, už Lietuvoje populiarų 2010–2014 m. gamybos „Volkswagen Passat“, varomą „švariausiu“ 1,6 l tūrio dyzeliniu varikliu, kuris išmeta 114 g/km CO2, Vokietijoje tektų mokėti 331 euro metinį mokestį.

Jeigu Lietuvoje būtų įvestas toks automobilių mokestis, apie kurį viešai kalbėjo Aplinkos ministerija, už tokį „Passatą“ pas mus nereikėtų mokėti nieko.

Anglijoje automobilis – prabanga

Išlaikyti automobilį tikrai kainuoja ir tai geriausiai žino Lietuvos emigrantai, apsigyvenę Didžiojoje Britanijoje. Čia yra tiek vienkartinis automobilio registracijos, tiek kasmetinis mokestis.

Kaip skelbiama šios šalies oficialioje Vyriausybės interneto svetainėje, registracijos mokestis svyruoja nuo 0 svarų, jeigu jo CO2 emisija yra nulinė (t. y. jei automobilis yra visiškai elektrinis), iki 2135 svarų sterlingų, jeigu CO2 emisija viršija 255 g/km.

Praėjus metams po automobilio įsigijimo vėliau kasmet už jį reikia mokėti po 145 svarų sterlingų arba beveik 163 eurų automobilio mokestį. Jo nereikia mokėti tik už elektrinius automobilius.

Be to, jeigu Didžiojoje Britanijoje perkamo automobilio vertė viršija 40 tūkst. svarų sterlingų (beveik 45 tūkst. eurų) 5 metus iš eilės už jį dar reikia mokėti po 465 svarų sterlingų arba 522 eurų mokestį.

Minėtas populiarus „Volkwagen Passat“ jos savininkui Anglijoje pirmaisiais metais kainuotų mažiausiai 170 svarų sterlingų (191 eurą). Antrais ir vėlesniais eksploatacijos metais už jį reikėtų mokėti po 145 svarus arba 161 eurą.

Beje, nevertėtų pamiršti, kad šiuo metu vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisas šioje šalyje kainuoja vidutiniškai 789 svarų sterlingų (Londone – per 1200 svarų) arba beveik 887 eurus.

Kokie mokesčiai Latvijoje

Pagal gyventojų pajamas ir perkamąją galią Latvija yra gana panaši į Lietuvą. Kitaip nei pas mus, transporto priemonės kaimyninėje šalyje apmokestinamos jau ne vienerius metus.

Kaip informuoja Latvijos Finansų ministerija, šioje valstybėje apmokestinami tiek lengvieji automobiliai, tiek motociklai, tiek autobusai ir kitos transporto priemonės.

Priklausomai nuo lengvojo automobilio amžiaus, jo valdytojas kasmet moka mokestį, apskaičiuojama arba pagal jo svorį, variklio galią, tūrį arba pagal CO2 emisiją.

Automobiliams, kurie išmeta iki 50 g/km CO2, taikomas nulinis mokesčio tarifas. Už 51–95 g/km CO2 mokamas 12 eurų, už 96–115 g/km – 48 eurų (tiek būtų ir už populiariausią jau minėtą „Passatą“), už 116–130 g/km – 84 eurų metinis transporto priemonės valdytojo mokestis.

Maksimalus jo dydis Latvijoje – 756 eurai. Tiek turi pakloti daugiau kaip 351 g/km CO2 išmetančio automobilio valdytojas.

Nuo tokio mokesčio Latvijoje atleidžiami neįgalūs asmenys (mokesčio jiems nereikia mokėti tik už vieną transporto priemonę), diplomatinės atstovybės, avarinės tarnybos.

Pusę nustatyto mokesčio moka su krašto gynyba susijusios institucijos, taip pat municipalinės policijos tarnybos. Žemės ūkio produkcijos gamintojai už reikalavimus atitinkančius automobilius moka 25 proc. nustatyto mokesčio, o didelės šeimos – 50 proc. mokesčio už vieną automobilį.