Laimėta kova dėl teisės vairuoti

Beteisės namuose

Valstybinių institucijų nemalonę jaunos merginos pajuto tuomet, kai norint pasikeisti vairuotojo pažymėjimus teko apsilankyti valstybinėje įmonėje „Regitra“. „Vakaro žinioms“ sesės pasakojo, jog nemalonumų tvarkant vairuotojo pažymėjimus sukėlė tai, kad jos ilgą laiką praleido užsienyje.

„Abi su sese turime problemą dėl vairuotojo pažymėjimo. Aš pati pastaruosius penkerius metus gyvenau Jungtinėje Karalystėje, kur dirbau. Dabar dviem mėnesiams esu grįžusi į Lietuvą, čia deklaravau savo gyvenamąją vietą, bet rugsėjo 10 d. iškeliauju į Saudo Arabiją, nes ten gavau naują darbą. Tačiau spalio mėnesį baigiasi mano vairuotojo pažymėjimo 10 metų galiojimas ir reikės jį keisti. Aš šiuo klausimu paskambinau į „Regitrą“ ir sužinojau, kad kadangi aš Lietuvoje negyvenau, pažymėjimo pasikeisti čia negaliu. Man patarė, kad jį reikia keisti ten, kur gyvenu, bet Saudo Arabijoje moterims vairuoti draudžiama. Aš ten pažymėjimo tikrai negalėsiu pasikeisti“, - istoriją pasakoja J.Šetkutė.

Beveik tuo pat metu su panašia situacija susidūrė ir jaunesnė Justinos sesuo Gabrielė, kuri prarado pažymėjimą, kai iš jos pavogė piniginę Ispanijoje. „Metus ji gyveno Ispanijoje ir vasario mėnesį iš jos buvo pavogta piniginė. Sesuo iš karto susisiekė su „Regitra“ ir užblokavo vairuotojo pažymėjimą. Dabar ji grįžo į Lietuvą nuolat gyventi, deklaravo čia savo gyvenamąją vietą, ketina studijuoti ir ieško darbo. Tačiau norėdama išsiimti savo vairuotojo pažymėjimą susidūrė su tokia pačia problema „Regitroje“. Jai buvo pasakyta, kad pažymėjimas nebus išduodamas, nes ji esą neturi ryšio su Lietuva. Be to, viena darbuotoja patarė nė nesijaudinti dėl oficialaus pažymėjimo. Esą bazėje pažymėta, jog pažymėjimą sesuo turi, tad jai buvo patarta vairuoti be dokumento“, - nusistebėjo Justina.

Nėra ryšių

Pagrindinis valdininkų išsakytas argumentas sesėms - jos negyvena Lietuvoje, o turėtų praleisti bent 185 dienas per metus, kad galėtų be problemų pasikeisti vairuotojo pažymėjimus. Iš seserų buvo prašoma įrodyti savo ryšį su Lietuva. Tačiau nei Lietuvos pilietybė, nei faktas, kad čia gyvena merginų tėvai, biurokratams neatrodė ryšys su šalimi. „Neužtenka to, kad čia 24 metus pragyvenau ir esu Lietuvos pilietė. Mums buvo paaiškinta, kad Lietuvos pilietybė čia nieko nereiškia, nes pažymėjimas ir pilietybė yra nesusiję dalykai“, - pasakoja Justina.

Gali, kai nori

„Regitra“ kovo mėnesį paskelbė turinti gerų naujienų emigrantams, nes ketina palengvinti vairuotojo pažymėjimo išdavimą Lietuvoje negyvenantiems, bet užsienyje dirbantiems Lietuvos piliečiams. Nuolat grįžtantiems į Lietuvą ir čia ryšių turintiems tautiečiams esą nuo šiol asmens nuolatinė gyvenamoji vieta galės būti įrodyta ne tik gyventojų registre esančia informacija, bet ir kitomis priemonėmis. Pranešime teigiama, jog įrodyti gyvenimo Lietuvoje faktą, prašydami išduoti vairuotojo pažymėjimą, tokie vairuotojai galės visais įmanomais dokumentais. Sprendimą dėl jų įrodomosios vertės priims klientus aptarnaujantys „Regitros“ darbuotojai.

Žurnalistams pasiteiravus „Regitros“, kodėl seserims nebuvo pritaikyta ši naujovė ir kaip tuomet reikėtų apibrėžti tą nuolatinį grįžimą į šalį, kad dokumentus visgi būtų galima išduoti, „Regitroje“ reikalai dėl merginų teisių gana greitai pajudėjo. „Vakaro žinios“ gavo atsakymą, esą panašu, kad skaitytojų prašymai dėl vairuotojo pažymėjimų atmesti automatiškai gavus duomenis apie trumpesnį nei įstatyme numatytas gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje ir negavus papildomų dokumentų.

Ir iš tiesų, koks sutapimas, vos „Vakaro žinioms“ susisiekus su „Regitra“, merginos jau kitos dienos popietę gavo atsakymus, kad išnagrinėjus situaciją visgi pažymėjimus joms pakeisti įmonė, ko gero, galės.

Povilas URBŠYS, Seimo narys:

Tokia situacija yra nenormali. Ypač žinant, jog šių metų kovo mėnesį „Regitra“ paskelbė džiugią naujieną emigrantams, kad nuo šiol pagaliau bus supaprastinta sistema, norint įsigyti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Tai įvyko po to, kai Europos Sąjungos teisingumo teismas nurodė, jog nuolatinė žmogaus gyvenamoji vieta nebūtinai yra dėžutė, kurioje jis gyvena. Ši vieta gali būti ir kraštas, su kuriuo jis save sieja.

Jeigu žmogus yra Lietuvos Respublikos pilietis, jis jau yra susietas su savo valstybe. Jis negali būti pilietis, jei jis negali įrodyti ar neturi ryšio su valstybe. Be to, valstybė turi įsipareigojimų dėl šio žmogaus. Nesvarbu, kur ir kiek laiko jis gyventų svetur. Nejau tai reiškia, kad jei Lietuvos pilietį pagrobtų, mūsų biurokratai pažiūrėtų ir pasakytų: „Šis žmogus niekur neregistruotas, darbo biržoje neregistruotas, pašalpų negauna, tai mes nusiplauname rankas“? Iki tokio absurdo „Regitros“ specialistai bando išaiškinti patys sau, kas iš viso yra tas žmogaus ryšys su Lietuva.

Nors logiška būtų, kad jei žmogaus tėvai gyvena Lietuvoje, tas žmogus per šventes tikrai apsilanko pas tėvus. Argi tai nėra jo ryšys su šalimi? O juo labiau kad žmogus, dirbdamas kitoje šalyje ir neatsisakydamas Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip tik ir įrodo savo ryšį su Lietuva.

Dabar susidaro tokia keista situacija, kad žmogus turi iškęsti žeminimus ir biurokratinę Golgotą. Jam pateikiamos išeitys, kad jis arba turi fiktyviai prisiregistruoti darbo biržoje, arba fiktyviai registruotis ir tik tuomet jis įgis formalią teisę į pažymėjimą ir neva įrodys ryšį su šalimi. Man atrodo, kad ES Teisingumo teismas, praplėsdamas gyvenamosios vietos įrodinėjimo būdus, kaip tik ir siekė, kad tokie žmonės į šiuos apibrėžimus patektų.

Deja, dabar matome, kaip eilinį kartą daroma viskas, kad tik Lietuvos Respublikos pilietis pasijustų svetimas ir nereikalingas savoje šalyje. Suprantu, bijoma, kad nesukčiautų, neapgautų, bet kodėl pas mus, kai tik gimsta Lietuvos Respublikos pilietis, į jį iš karto žiūrima kaip į tą, kuris būtinai apgaus valstybę? Juk įmonė gali patikrinti prieidama prie kitų ES šalių duomenų, ar šis žmogus sistemingai pameta tą pažymėjimą, ar jis yra nuolatinis eismo taisyklių pažeidėjas. Bet ne, sukuriamas toks aparatas, kad kiekvieną kartą, kai žmogus kreipiasi į panašią instituciją, jis pasijunta kaip sukčius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"