Laikrodžio rodyklės keičia ir avarijų skaičių

Rusija ketina panaikinti buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo pernai įvestą tvarką negrįžti prie žiemos laiko. Specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė - vieni teigia, kad laikrodžio rodyklių sukinėjimas atgal padidins avarijų skaičių, kiti tvirtina priešingai.

D. Medvedevas norėjo sumažinti laikrodžių persukimo sukeliamą stresą, todėl įvedė nuolatinį vasaros laiką. 2011 metais Rusija buvo bene vienintelė Šiaurės Europos valstybė, spalio mėnesį neatsukusi laikrodžių viena valanda atgal.

Rytai tapo tamsesni, bet po pietų ilgiau buvo šviesu. Iš pradžių visuomenė D. Medvedevo pasiūlymą palaikė, bet naujai tvarkai įsigaliojus gyventojai ėmė gailėtis. Daugelis rusų ėmė skųstis, kad dėl naujos tvarkos jie mato dar mažiau dienos šviesos nei anksčiau.

Į prezidento postą grįžęs Vladimiras Putinas sakė neketinąs laikytis D. Medvedevo įvestos tvarkos. Pasak V. Putino, ne viskas buvo iki galo apgalvota, tad dabar siūloma vėl pradėti persukinėti laikrodžius ir įvesti žiemos laiką.

Parlamento nariai teigia, kad suspės pataisas patvirtinti ir šį rudenį Rusijoje laikas bus atsuktas valanda atgal.

Tokia iniciatyva jau sulaukė kai kurių mokslininkų pastabų. Jų teigimu, perėjus prie žiemos laiko, padaugės eismo įvykių, nes pradės anksčiau temti, o tai apsunkins važiavimo sąlygas.

"Pasukus rodykles atgal žmonės paprasčiausiai praras dalį šviesaus paros laiko. Ir sutrumpės būtent tas šviesus metas, kuris tenka mūsų dieniniam socialiniam ritmui, tas metas, kuomet žmonės nemiega. Sukinėdami rodykles pakeičiame ir dienos darbotvarkę: atsukus laiką viena valanda atgal dalis vakaro "nueis" į tamsą", - sako Maskvos valstybinio universiteto Geografijos fakulteto docentas Andrejus Paninas.

Jo teigimu, taip per metus žmonės neteks kelių šimtų valandų šviesaus paros meto. O tai savo ruožtu padidins avarijų skaičių.

"Laiko atsukimas valanda atgal žūvančiųjų avarijose skaičių visoje Rusijoje padidins 500-1 000 atvejų", - tikina mokslininkas.

Vis dėlto kiti tvirtina priešingai - esą atsukus laiką atgal važiuoti į darbą reikės ne tamsoje, o jau švintant ar prašvitus, todėl avarijų bus mažiau. Rytais, t. y. darbo dienos pradžioje, šviesa daug svarbiau nei vakarais, teigia jie.

Aišku viena - laiko sukinėjimas iš tiesų turi tiesioginę įtaką automobilių avarijų skaičiui. Pavyzdžiui, pavasarį pasukus laikrodžių rodykles viena valanda pirmyn, kitą dieną avaringumas išauga 8 proc., byloja vokiečių automobilininkų klubo "Auto Club Europe" (ACE) duomenys.

Dar labiau rizika pakliūti į sužalojimais ar mirtimi pasibaigiančią avariją išauga kitą mėnesį po laiko persukimo. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2006 metų balandį įvyko 6,5 proc. daugiau avarijų nei kovą, 2007 m. - 19 proc. daugiau, 2008 m. - 17 proc. daugiau, 2009 m. - net 29 proc. daugiau, 2010 m. - 21 proc. daugiau avarijų.

ACE teigimu, tokios tendencijos turi ne vieną priežastį, visų pirma - fiziologines: pavasarinis atšilimas pasireiškia dalies organizmo jėgų praradimu, kraujo spaudimo sumažėjimu, galvos svaigimu, pasukus rodykles į priekį žmonės neišsimiega.

Tiesą pasakius, laiko sukinėjimo poveikis yra ir rudenį - su tamsa pasireiškia ne tik fiziologiniai pokyčiai, bet ir depresija, o ji irgi turi įtakos žmonių gyvenimui, prie vairo - taip pat.

"Svarbiau, kad šviesiau būtų vakare"

Vidmantas PUMPUTIS, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas
Lietuvoje detalių studijų apie tai, kokią įtaką eismo saugumui turi laiko kaitaliojimas, nebuvo. Tačiau iš avarijų statistikos aišku viena - keliuose daugiau žmonių žūsta ir sužeidžiama vakarinio piko metu, tarp 16 ir 19 valandos. Vakarais, po darbo, žmonės būna labiau pavargę, išsiblaškę, mažėja dėmesio koncentracija. Be to, būtent vakarais, 15-19 val., pastebimas didesnis eismo intensyvumas.

Tyrimai

Lietuvos higienos institute 2010 m. atlikta pasaulyje mokslinių publikacijų analizė parodė, kad įvairių tyrimų rezultatai apie laiko keitimo galimą įtaką sveikatai yra nevienareikšmiški. Mokslininkai sutaria, kad persukus laikrodžių rodykles, dirbtinai sukuriama biologinio laiko ir astronominio laiko neatitiktis, todėl sutrinka natūralus žmonių paros ritmas, atsiranda miego sutrikimų. Įvairių studijų duomenimis, nustatytas neigiamas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai (miokardo infarktų padaugėjimas), psichinei sveikatai (savižudybių skaičiaus išaugimas) bei padidėjęs nelaimingų atsitikimų darbo vietose ir keliuose skaičius. Yra tik keli tyrimai, kurie nenustatė neigiamo laiko keitimo poveikio sveikatai.

Tradicija

Apie vasaros laiką prabilta 1895 metais, kuomet anglų mokslininkas entomologas George'as Vernonas Hudsonas pasiūlė efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Tiesa, dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Williamui Willettui, 1907 parašiusiam straipsnį "Dienos šviesos švaistymas" ir nepriklausomai nuo Hudsono sugalvojusiam vasaros laiko idėją.

Pirmą kartą vasaros laiko pranašumus 1916 metais pabandė Vokietija, kuri daugiau saulės spindulių pamėgino pagauti nuo balandžio 30 iki spalio 1 dienos, gegužės-spalio mėnesiais - ir Jungtinė Karalystė. Vėliau vasaros laiką išmėgino ir JAV - 1918 metų gegužę-spalį.

Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981-1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.

Šiuo metu visoje Europoje (išskyrus Islandiją) laikrodžiai sukiojami pagal vasaros ir žiemos laiko taisykles. Vieną valandą į priekį laikas persukamas visose valstybėse vienu metu - paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį.