Kur ir kaip laikyti automobilį, kad pavasarį jis nevirstų rūdžių kalnu?

Kur laikyti: kieme, garaže ar po stogine?

Kai kurie vairuotojai, savo automobilius laikantys tiesiog kieme, pavydi tiems, kurie turi garažus. Tačiau LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, kalbant apie korozijos poveikį, nuo jo geriau apsaugomi būtent tie automobiliai, kurie stovi po atviru dangumi.

„Automobilį paliekant šildomame garaže prieš tai jį reikėtų nuplauti ir gerai nusausinti, nes garaže esanti teigiama temperatūra daro tiesioginę įtaka tam, kad tarp metalo ir druskų vyktų cheminės reakcijos ir tokiu būdu korozijai sudaromos itin palankios sąlygos“, – automobilio laikymo garaže riziką įvardija autoserviso „Temis“ vadovas Kasparas Stirblys.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir antikoroziniu automobilių padengimu užsiimančios įmonės UAB „Makvis“ vadovas Kęstutis Mikučionis.

„Jei automobilis laikomas šildomame garaže, jis turėtų būti labai gerai vėdinamas, nes net ir tuo atveju, jei automobilis atrodo sausas ir švarus, dėl temperatūrų skirtumo lauke ir garaže kondensuojasi drėgmė, kuri kaupiasi ant automobilio, o tai jau maistas korozijai. O jei automobilis šlapias ir nešvarus, jį statyti į garažą yra pats blogiausias sprendimas“, – priduria K. Mikučiomis.

Ekspertų teigimu, automobilio laikymas lauke gal ir turi tokius minusus kaip langų apšalimas arba sniego valymas, tačiau tai sumažina korozijos plitimo galimybes.

Tačiau įvardijamas ir optimaliausias automobilio laikymo būdas žiemą.

„Geriausias variantas būtų pastogė, nes ir automobilio neapsninga, ir tuo pat metu jis negauna nereikalingos šilumos“, – LRT.lt sako K. Stirblys.

Plovimas – vaistas numeris vienas

Kalbant apie automobilio priežiūrą, jei nenorime, kad automobilis užsikrėstų korozija, visų pirma reikia stengtis pasirūpinti reguliariu jo plovimu.

„Pagrindinis dalykas – tai klaidingas požiūris, kad automobilį žiemą reikia plauti mažiau, nes jis vis tiek išsipurvins. Plauti automobilį reikėtų bent kartą per savaitę, o jei galima ir dažniau, kad ant jo neliktų druskų ir kitų nešvarumų“, – pataria K. Stirblys.

Tuo metu K. Mikučionis priduria, kad plaunant automobilį žiemos metu reikėtų rinktis ne pigiausią bazinį, bet investuoti į kiek brangesnį plovimą su vaškavimu.

„Dažų ir lako sluoksniai pagal savo prigimtį yra porėti, todėl geriau pasirinkti tokį variantą, kuris tas poras uždaro, nes kuo paviršius aptakesnis, tuo mažiau purvo prikimba prie paviršiau ir į poras patenka mažiau drėgmės, o tai jau tikrai padeda sumažinti korozijos procesus“, – LRT.lt teigia K. Mikučionis.

Ekspertas taip pat pastebi, kad geriau automobilį plauti plovyklose, kuriose naudojami tekstiliniai šepečiai. Jie ne taip stipriai paveikia dažų paviršių kaip kieti plastikiniai ar guminiai šepečių šeriai, kurie gali pažeisti lako ir dažų sluoksnį.

Ką daryti, jei rūdys jau lenda?

Norėdami apsaugoti savo automobilius nuo korozijos, kai kurie vairuotojai juos dengia papildoma antikorozine apsauga. Tačiau prieš vykstant atlikti tą procedūrą, būtina žinoti, kad išorinis padengimas negarantuoja visiško apsaugos, nes rūdijimas prasideda ten, kur akys nemato.

„Daugelis galvoja, kad korozija prasideda nuo automobilio išorės, bet iš tikrųjų viskas prasideda nuo vidinių ertmių – slenksčiai, lanžeronai, statramsčiai ir kitos vietos, kuriose naudojamos dvigubos skardos ir kurių mes nematome. 

Tose ertmėse nuolat yra drėgmės ir jų neapsaugant papildomai korozija po truputį plečiasi, ypač žiemą, kai gaunama daugiau drėgmės ir druskos“, – LRT.lt paaiškina K. Mikučionis. 

Specialistas teigia, kad ir jų praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai klientai, norintys apsaugoti savo automobilį, tačiau nenorintys išleisti didelės sumos pinigų, pasirenka tik vidinių automobilio kėbulo ertmių padengimą specialiomis drėgmę atstumiančiomis medžiagomis.

Tačiau kai kuriems automobiliams pritaikyti tokį procesą gali būti jau per vėlu ir jų šeimininkams reikia galvoti ne apie apsaugą nuo korozijos, o apie tai, kaip panaikinti rūdis. Kai kurie ant automobilių pastebėję rudąjį virusą jį šalina iš karto, kiti – laukia pavasario. Taigi verta skubėti ar galima ir palaukti?

„Tai iš dalies priklauso nuo to, kokios detalės pradėjo rūdyti. Pavyzdžiui, jei korozija mušasi į viršų, bet detalės yra keičiamos, tarkime, priekiniai sparnai ar durelės, tai norint maksimaliai gero rezultato jas reikėtų pakeisti. Tokiu atveju, galima pralaukti ir paskutinę žiemą prieš remontą.

Tačiau jei norite remontuoti tą pačią arba nekeičiamą automobilio detalę, reikėtų nelaukti. Po žiemos net ir mažas korozijos židinys gali stipriai išsiplėsti“, – pasakoja K. Stirblys. 

Pašnekovas sako, kad pavasarį tikrai atvyksta klientų, kurie praėjus žiemai pastebi rūdis ant automobilio ir prašo remontuoti problemines vietas. Tačiau serviso vadovas pripažįsta, kad kartais pašalinti rūdis būna per vėlu ir senas detales reikia keisti naujomis.

Korozija gerokai sumažina automobilio saugumą

Nors rūdys nėra pats mieliausias vaizdas automobilių savininkų akims, tačiau jos yra ne tik estetinis, bet ir funkcinis trūkumas. K. Mikučiono teigimu, švedai, tyrinėdami korozijos procesus, yra atlikę daugybę mokslinių ir praktinių tyrimų.

„Skandinavijoje buvo atliekami saugumo testai, juose naudojant korozijos paveiktus automobilius. Buvo nustatyta, kad kai kurie modelių saugumas dėl stipraus korozijos poveikio sumažėja net 20 proc.“, – bandymų rezultatus LRT.lt įvardija K. Mikučionis.

Eksperto teigimu, koroziją tyrinėjantys mokslininkai yra nustatę ir daugiau įdomių faktų. Pavyzdžiui, tiriant, kada tam tikrose automobilio vietose atsiranda pirmieji korozijos požymiai buvo pateikti labai netikėti rezultatai.

„Jau po metų eksploatacijos pastebimi pirmieji paviršiaus parudavimai. Todėl išvada tokia, kad jau po trejų metų reikia imtis papildomos apsaugos nuo korozijos ir tai daryti rekomenduojama nepriklausomai nuo to, kokio gamintojo tai automobilis“, – pastebi K. Mikučionis.

Kalbant apie tai, kokį atsparumą automobilių gamintojai savo produktams suteikia gamykloje, specialistas pastebi, jog svarbiausias veiksnys, kokiu cinko ar cinko lydinio sluoksniu yra padengiamos metalinės detalės.

„Automobilių pramonėje cinko storio standartas yra nuo šešių iki devynių mikronų, o paklaida dėl tam tikrų technologinių ypatumų siekia tris mikronus. Taigi yra didelis skirtumas, ar trys ir šeši, ar devyni ir dvylika mikronų“, – palygina K. Mikučionis.

Skirtingas gamintojų požiūris

Didelę praktiką automobilių kėbulo remonto srityje turinčios įmonės vadovas K. Stirblys pastebi, kad labiau ir mažiau rūdijančių automobilių tendencijos keičiasi, o kartais akivaizdus skirtumas pastebimas net tarp to paties gamintojo skirtingų modelių.

„Praktika tokia, kad tie automobiliai, kurie korozijai buvo imlesni anksčiau, jų gamintojai pasistengė ir naujesnius modelius padarė atsparesnius. O tie, kurie buvo gerai apsaugoti, tapo mažiau atsparūs korozijai.

Tačiau viskas labai keičiasi. Pavyzdžiui, yra japoniškų automobilių, kurie labiau rūdija, bet ir tarp vokiškų gamintojų yra korozijai mažiau atsparių modelių. Kartais net to paties gamintojo skirtingi modeliai gali labai skirtis šiuo atžvilgiu“, – pastebi K. Stirblys.

Apie tai, kad gamintojai vadovaujasi skirtingu požiūriu į automobilių atsparumą korozijai, pasakoja ir K. Mikučionis. Jis paminėjo Švedijos tyrėjų išvadas ir tai, kaip į jas reagavo automobilių gamintojai.

„Tyrėjai vertina tam tikrų metalinių kėbulo elementų būklę pagal korozijai paveiktų plotų santykį su visu automobilio konstrukcijoje panaudotu metalu. Vadovaujantis tokia metodika, skirtumas tarp geriausio ir blogiausio rezultato gali būti iki 50 kartų. 

Tačiau reitingavimas kinta, o vienais metais ataskaita iššaukė labai didelį gamintojų atsaką ir buvo reikalaujama įrodymų dėl pateiktų rezultatų. Kadangi viskas fiksuojama protokoluose, yra filmuojama ir fotografuojama, tai įrodymai buvo pateikti. 

Galutinis rezultatas – stulbinantis. Vienas prancūzų gamintojas iš žemesnės už vidutinę pozicijos pakilo į penktą vietą ir gamybos metu jie atkreipė dėmesį į nurodymus, ką daryti, kad automobilis būtų mažiau paveikus korozijai.

Tuo metu japonai atsakė labai paprastai: mes skaičiuojame, kad automobilio tarnavimo laikas yra penkeri metai ir po to jis turi būti utilizuojamas“, – skirtingus požiūrius LRT.lt įvardija K. Mikučionis.