Kas dėl to atsakingi? Kodėl taip elgiamasi?
Ar vartotojas, ar savivaldos organizacijos prastai tvarkosi, ar vis dar nėra atsakingų? Galima grasinti baudomis teršėjams, bet nėra ko norėti tvarkos ir švaros miestuose, jei nebūtų įrengtų šiukšliadėžių, jei nedirbtų miesto valymo paslaugas teikiančios įmonės. Padangų atliekų tvarkymo praktikoje vis dar nėra atsakingų, todėl padangos ir mėtosi kur papuola.
Pagal dabartinius galiojančius Lietuvoje įstatymus, už padangų atliekų tvarkymą yra atsakingi padangų gamintojai importuotojai, ir tik jų nenoras iš tiesų tvarkyti šias atliekas sukuria tokią situaciją.
„Padangos - viena dažniausių atliekų kurias akcijos "Darom"dalyviai suranda miškuose metai iš metų. Žmonėms įprasta slėpti ir bėgti, metas tai stabdyti pasitelkiant sąmoningą visuomenės dalį", - teigia organizacijos "Darom" vadovė Roberta Ažukaitė.
Informuoti turi platintojas
Kiekvienas padangų platintojas privalo ne tik padangų pardavimo vietoje surinkti nebenaudojamas padangas iš savo pirkėjų, bet ir suteikti rašytinę informacija apie juridinį ar fizinį asmenį, kuris įvežė padangas į Lietuvą ir finansuoja sutvarkymą, bei apie padangų atliekų surinkėją, kuris gauna finansavimą už jų tolimesnį sutvarkymą.
Ši informacija turi būti pateikta kaip vartotojo instrukcija. Turi būti nurodomi surinkėjo kontaktai ir sąlygos, pagal kurias padangų atliekos bus surenkamos. Šią instrukciją padangas įsigijęs asmuo, nuvažiavęs keistis jas į bet kurį pasirinktą servisą, turi palikti kartu su nebenaudojamomis padangomis , o servisas kreipiasi į nurodytą padangų atliekų surinkėją, šis be jokių papildomų mokesčių privalo jas sutvarkyti.
Tačiau padangų pardavėjai vis dar vengia suteikti vartotojams tokią informaciją, nes iki šiol nė viena padangas pardavinėjanti parduotuvė neorganizuoja padangų atliekų surinkimo. Kiekvienas, pirkdamas padangas, turi žinoti, kad už tolesnį jų sutvarkymą sumokama padangų pardavėjui ir, jeigu pardavėjas nenurodo, kas tvarkys padangų atliekas, šiuos pinigus jis pasilieka sau, o didelius padangų tvarkymo kaštus užkrauna visiems Lietuvos piliečiams.
Kontroliuojančios institucijos žiūri pro pirštus į tokią situaciją ir vis dar nereikalauja, kad vartotojai nebūtų apgaudinėjami ir apmokestinami kelis kartus. Šias institucijas vis dar tenkina popierinės gamintojų importuotojų ataskaitos pagrįstos tik PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis padangų perdirbėjų. Ir visiškai nereikalaujama duomenų, kaip, iš kur tos atliekos buvo surenkamos, kiek servisų gavo padangų atliekų surinkimo paslaugą, kokį finansavimą padangų atliekų gamintojas importuotojas skyrė savivaldybių sukurtoms padangų atliekų surinkimo sistemoms aptarnauti.
Tik sąmoningi ir reiklūs vartotojai gali pažadinti šių institucijų atsakomybės jausmą. Kodėl vartotojas turi mokėti kelis kartus už tą pačią paslaugą? O padangų prekybos verslas klesti Lietuvoje praktiškai nemokant mokesčių? Norėdamas sutaupyti,vartotojas net nesusimastydamas ieško, kur kiek įmanoma pigiau įsigyti padangas ir pamiršta, kad tuo momentu sutaupytos lėšos mokesčių pavidalu vis tiek bus išskaičiuotos iš jo paties biudžeto.
„Tie, kurie tikrai nori sutaupyti ir nenori remti tikrųjų teršėjų, privalo reikalauti visų paslaugų, už kurias sumoka pirkdami padangas, atlikimo garantijų. Tik tuomet nereikės gaišti papildomo laiko ieškant, kaip tvarkingai atsikratyti padangų atliekomis", - teigia Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė.
Rašyti komentarą