Klaipėdos ekipažas atlaikė bekelės maratoną

Tiesa, ir pats "Bekelės maratonas 2011", kurį organizatoriai pavadino precedento neturinčiomis visureigių varžybomis, vyko pirmą kartą.

Bekelės mėgėjams buvo pasiūlyta numatyta maždaug 2 000 km ilgio trasa, besidriekianti visai arti Lietuvos valstybės sienos. Šiai trasai, suskirstytai į šešis etapus, įveikti duotos 54 valandos. Kiekvienam etapui, taip pat jo metu numatytiems greičio ruožams ir orientaciniams greičio ruožams irgi buvo duodamas tam tikras terminas, per kurį reikėdavo suspėti į finišą.

"Extreme" klasėje su pačiais garsiausiais visureigių sporto atstovais iš Lietuvos susigrūmė ir vairuotojo M. Petkaus bei šturmano A. Krivicko, atstovaujančių uostamiesčio visureigių sporto klubui "Arklio jėgos", ekipažas su "Puch" markės visureigiu.

"Varžyboms pasiruošėme labai gerai, todėl noras užlipti ant nugalėtojų pakylos buvo didelis. Deja, teko tenkintis ketvirtąja vieta tarp 12 startavusių ekipažų", - "Autosalonui" prisipažino A. Krivickas.

Klaipėdiečiai neslėpė lengvo kartėlio atsidūrę per plauką nuo prizinės vietos - esą medaliai būtų buvę, jei prieš lenktynes organizatoriai būtų davę kiek tikslesnes kelio legendas ir išsamiau paaiškinę baudų skyrimo bei laiko skaičiavimo tvarką.

Baudų minutės buvo skiriamos už įvairius pažeidimus - greičio viršijimą (išskyrus vadinamuosius greičio ruožus maratono dalyviai privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų) ar nukrypimą nuo nustatytos trasos.

Laiko kainavo ir avarija.

"Naujosios Akmenės klinčių karjere posūkyje užšokom ant akmens, mašina vertėsi ant šono ir slydo. Visi, kas tai matė, negalėjo patikėti, kad žaibiškai iššokome iš automobilio, padedami techninės pagalbos ekipažui atvertėme ant ratų, sėdome vidun ir nurūkome toliau", - sakė M. Petkus.

Ir šio incidento metu, ir per visą maratoną apsieita be traumų ar kraujo. Tačiau klaipėdiečių organizmai lenktynes jaučia iki šiol - "Arklio jėgų" atstovai per daugiau nei dvi paras miegojo vos apie 4 valandas.

Tiesa, daliai kitų ekipažų buvo ir sunkiau - jie, skirtingai nei klaipėdiečiai, neturėjo techninės pagalbos palydos, todėl laisvą laiką privalėdavo skirti būtiniems darbams.

"O mes jautėmės kaip "Formulėje": atvažiuojame, finiše mūsų jau laukia komanda su maistu, pila kurą, valo stiklus", - džiaugėsi M. Petkus. Jį su A. Krivicku varžybose lydėjo klaipėdiečiai Nerijus Krivickas, Džeraldas Cesevičius ir vilnietis Marius Ragaišis.

Maratono dalyvių judėjimas stebėtas ir kontroliuotas griežtai - po kiekviename automobilyje buvo įmontuotos "juodosios dėžės", kurios tiksliai fiksavo visureigio įveiktą maršrutą, greitį ir laiką. Pagal jas ir skaičiuoti rezultatai. Visureigių judėjimą buvo galima stebėti ir internete.

Savo dėmesį lenktynininkams rodydavo ir pasieniečiai. Kadangi buvo važiuojama palei pat valstybinę sieną, jos saugotojai ne kartą stabdė maratono dalyvius ir tikrino dokumentus. O naktį jų visureigiai, kurių stogus puošė valstybiniai registracijos numeriai, buvo palydimi pasienio prožektorių šviesų - kad nenukryptų nuo kurso.

Nors trasą, be vieškelių ir asfaltuotų kelių, sudarė miško bei lauko keliukai, tikrosios bekelės "Arklio jėgų" komanda taip ir negavo. Nė karto neteko traukti "Puch" iš pelkės ar molio duobės. "Neįdomiausia buvo važiuoti nuo Klaipėdos iki Žibininkų - plentu", - teigė M. Petkus.

Gražiausias ir, beje, tvarkingiausias, pasienis klaipėdiečiams pasirodė Baltarusijos kaimynystėje, taip pat palei Kaliningrado sritį.

"Arklio jėgų" komandos finansiniai rėmėjai buvo: DKV - premijuotos kuro kortelės, "SilberAuto" - "Mercedes-Benz" autosalonas, "Klaipėdos Eoltas" - automobilių servisas, "Elektrifikacijos paslaugos" - visos elektros paslaugos, "Autotrekas" - padangų montavimas, "Hidralteka" - hidraulikos specialistai, "Dėmesio srautas" - automobilio papuošimas, "Sausumos laivai" - krovinių pervežimai, "LoMinda" - drabužių valykla-skalbykla. Tarp rėmėjų - ir "Vakarų ekspresas".