Klaipėdos "ampelmanas" - jau nebe vienas

Šviesoforinis vyrukas (vok. "Ampelmann") Klaipėdoje puošė tik vienoje vietoje - perėjoje per Liepojos gatvę ties vasaros estrada - stovinčius šviesoforus.

Čia pėstiesiems skirtų signalų žibintai yra kitokie nei likusiuose uostamiesčio šviesoforuose - žali ir raudoni žmogeliukai yra storesni ir su skrybėlėmis; raudonas - plačiai išskėtęs rankas, o žalias - ryžtingai žengiantis į priekį.

Gimęs 1961 metais tuometinės komunistų valdytos Vokietijos Demokratinės Respublikos sostinėje Berlyne, "ampelmanas" nuo šiol Klaipėdoje nebebus vienišas - jis papuošė ir naujuosius šviesoforus neseniai rekonstruotoje Minijos bei Dubysos gatvių sankryžoje.

Eismo reguliavimo įranga Klaipėdoje besirūpinančios bendrovės "Sankryža" atstovai sako specialiai tokių šviesoforų neužsakinėję.

"Ypatingų nurodymų dėl tų žaliųjų žmogeliukų gamintojams vokiečiams tikrai nedavėme. Kokius pagamino ir atsiuntė, tokius užsakovo - bendrovės "Klaipėdos keliai" užsakymu - ir sumontavome", - "Autosalonui" sakė "Sankryžos" direktorius Antanas Garjonas.

Už visus Minijos ir Dubysos gatvių sankryžos šviesoforus gamintojui - Vokietijos Detmoldo mieste įsikūrusiai kompanijai "Stuhrenberg GmbH" - sumokėta apie 170 tūkst. Lt.

Prieš 50 metų Rytų Berlyne gimę šviesoforai su skrybėlėtu žmogeliuku dabar stovi ir buvusioje Vakarų Berlyno pusėje, pavyzdžiui, garsiojoje Unter den Linden alėjoje. Tiesa, "ampelmanai" populiaresni yra buvusios Rytų Vokietijos teritorijoje.

Kas jis - žaliasis žmogeliukas?

Unikalius pėsčiųjų šviesoforų simbolius tuometiniam Rytų Berlynui 1961 metais sukūrė psichologas Karlas Peglau. Iki tol specialiai pėstiesiems skirtų signalų apskritai nebuvo, tačiau kylanti nelaimingų atsitikimų gatvėse kreivė vertė ko nors griebtis. Tai, kad iš šviesoforų pradėjo šviesti būtent žmogaus siluetai, esą paremta psichologiniais tyrimais, nes buvo nustatyta, kad būtent patrauklūs simboliai priverčia žmones, ypač vaikus, greičiau reaguoti į perspėjančius ženklus.

Netrukus paaiškėjo, kad K. Peglau pavyko sukurti iš tiesų įtaigius simbolius, nes iš gatvių jie greitai "išėjo" į socialinį gyvenimą. Žali žmogeliukai tapo pagrindiniais vaikams skirtų mokomųjų filmukų apie saugų eismą personažais, jie ženkliukų ar raktų pakabučių pavidalu buvo įteikiami saugaus eismo konkursų nugalėtojams, vaikai rasdavo šiuos žmogeliukus spalvinimo knygelėse ir t. t.

Tad nenuostabu, kad su šiuo personažu išaugę "demokratiniai" vokiečiai ėmė laikyti jį savo identiteto dalimi. Po Vokietijos suvienijimo sugedusius šviesoforus keičiant vakarietiškais - su nuobodžiais ir neišraiškingais simboliais, - skrybėlėti žmogeliukai turėjo natūraliai išnykti. Tačiau Rytų Berlyne gyvenę vokiečiai tam pasipriešino ir galiausiai bent iš dalies išsaugojo savo simbolius. Pasipriešinimas buvo pasiekęs tokį lygį, kad Vokietijos sostinės valdžiai nebeliko nieko kito, kaip tik peržiūrėti savo sprendimą pasenusius Rytų Berlyno pėsčiųjų šviesoforus keisti vakarietiškais.

Pagaliau 1997 metais tapo aišku, kad žaliajam žmogeliukui bus leista gyventi toliau. Tiesa, jis vis dėlto buvo išgrūstas į šalutines gatves, o pagrindinėse, remiantis Vokietijoje galiojančia Eismo ženklų direktyva, pėstiesiems šviečia standartiniai europietiški simboliai.

Tiesa, impulsas visuomenės judėjimui buvo ir komercinio pobūdžio. Kaip, beje, ir to judėjimo išdava - šviesoforo simbolis tapo plačiai žinomu prekės ženklu, jo naudotojams iki šiol uždirbančiu pinigus.