Keturi motociklo ratai geriau nei du. Taip sako keturračių motociklų entuziastai, vienų keikiami dėl niokojamos gamtos klodų, kitų palydimi pavydžiais žvilgsniais.
Šalies keliuose gausėjant keturratininkų gretoms, dažnas jų linkęs rinktis iš užsienio pargabentą naudotą keturratį, o ne dairytis salonuose naujo. Išmėginti šiuos plieno žirgus motociklininkams dažnai nėra kur - dialogą su jais sunkiai atrandanti valdžia labiau linkusi bausti neleistinose vietose važinėjančius keturratininkus, nei spręsti problemą iš esmės.
Pasirinkimą lemia kaina, o ne kokybė
Keturračių motociklų nuoma ir prekyba užsiimančios vienos Šiaulių bendrovės direktorius Simonas Didjurgis “Respublikai” teigė, kad prekyba naujais keturračiais motociklais išgyvena ne pačius geriausius laikus.
“Šių transporto priemonių Lietuvoje iš tikrųjų padaugėjo, bet ne todėl, kad žmonės pirktų naujus motociklus iš salonų, - atkreipia dėmesį S.Didjurgis. - Pirkėjai, norėdami sutaupyti, dažniau parsiveža eismo įvykiuose apdaužytus motociklus iš Amerikos arba renkasi mūsų šalies prekybos centruose pardavinėjamą pigią kinišką produkciją”.
Pigius kiniškus keturračius besirenkantiems vartotojams problemų iškyla, kai tokius keturračius prireikia remontuoti.
“Žmonės dažnai piktinasi, kad kiniškų keturračių neremontuojame, - sako S.Didjurgis. - Kaip mes juos galime remontuoti, jei ši prekė, kaip ir visi kiniški daiktai, yra vienkartinė?”
Motociklų kainų amplitudė plati
Apie tris dešimtis adrenalino mėgėjų vienijančio Alytaus miesto keturračių motociklų mėgėjų klubo “ATV Griausmas” vadovas Gintaras Prankas sako, kad anksčiau šios transporto priemonės buvo brangios ir prieinamos ne kiekvienam, tačiau šiandien bet kuris vairuotojas keturratį gali pasirinkti pagal savo piniginės storumą.
Keturračių motociklų kainų amplitudė yra gana plati. Iš užsienio pargabentą naudotą keturratį galima įsigyti ir už 4 tūkst. litų, už naują keturratį gali tekti pakloti ir apie 40 tūkst. litų. Į šią amplitudę nepatenka nauji kiniški keturračiai, kurie mūsų šalies prekybos centruose nekainuoja nė 4 tūkst. litų.
“Manau, šios transporto priemonės populiarumą lemia adrenalino pojūtis, kurį pajunti važiuodamas keturračiu, - teigia jau šešerius metus keturratį vairuojantis G.Prankas. - Tai labai patogi priemonė laisvalaikiui, ypač vasarą, praleisti”.
Apgaulingas transportas
Kodėl keturi ratai geriau negu du? G.Pranko manymu, galbūt todėl, kad važiuoti keturiais ratais yra stabiliau ir patogiau. Tačiau G.Prankas išsyk atkreipia dėmesį - stabilumo įspūdis dažną keturračio vairuotoją gali ir suklaidinti.
“Avarijų tikimybė važiuojant keturračiu yra gerokai didesnė nei važiuojant dviejų ratų motociklu, - konstatuoja G.Prankas. - Žmonės patiria įvairių incidentų vien dėl to, kad neįvertina akceleratoriaus rankenėlės galimybių. Pirmąkart atsisėdus atrodo, kad nieko čia sudėtingo nėra: paspaudei, važiuoji, vėjas pučia, malonu... Paprastai antras ar trečias važiavimas būna skausmingas. Pirmąkart važiuodamas žmogus dar kiek saugosi, o paskui praranda baimės jausmą ir saugumo instinktą, tada prisidaro nemalonumų. Gerai, jei paskui užtenka tik transporto priemonę remontuoti...”
Keturratis motociklas, pasak G.Pranko, yra agresyvi ir pavojinga transporto priemonė. Sportinis keturratis pasiekia iki 140 kilometrų per valandą greitį, nors pats sveria apie 150 kilogramų. Sportiniams keturračiams greičiu nenusileidžia ir sunkieji keturračiai, sveriantys nuo 200 iki 350 kilogramų, tačiau juos vairuojant jau reikalingi visai kitokie įgūdžiai.
Valdžia ir motociklininkai nesusikalba
G.Prankas pripažįsta - jo ir bendražygių požiūris į gamtą darkančius keturratininkus yra neigiamas. Tačiau G.Prankas įžvelgia ir kitą šios problemos dalį - valdžios atstovai nenori ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų priimtini abiem pusėms.
“Keturračių motociklų šalyje daugėja, dalijami lankstinukai, raginantys keturračių vairuotojus važinėti tik tam skirtose vietose, bet pabandžius rasti, kur galima būtų pasivažinėti, iškart iškyla problemų, - sako G.Prankas. - Vien Alytaus mieste yra apie pusšimtis keturračių, bet tinkamos vietos jiems važinėti nėra. Kol dar nebuvome įsteigę klubo, savivaldybė žadėjo su mumis kalbėtis tada, kai jį įsteigsime. Kai prieš trejus metus įsteigėme klubą, pajutome, kad miesto valdžiai vis tiek esame neįdomūs. Trejus metus beldėmės į įvairius kabinetus, prašydami leisti mums naudotis kelio atkarpa ar kokia aikšte, kur galėtų suvažiuoti praleisti laiko visi Alytaus motociklininkai. Dabar vieni važinėja gatvėse, kiti - prie gamyklų ar prekybos centrų. Aišku, kiti vairuotojai nepatenkinti, gyventojai nepatenkinti, iškart kviečia policiją. Iškviesti policiją juk visada lengviau, negu išspręsti šią problemą kartą ir visiems laikams”.
Vaikai keturratininkų laukia kelyje
G.Pranko manymu, problemos neliktų, jei Alytaus motociklininkams būtų leista naudotis šiuo metu merdinčiu Dainų slėniu Dzūkijos sostinėje. Tačiau vietoj to motociklininkams buvo pasiūlyta naudotis pavojinga kelio atkarpa užmiestyje, kur vykdomi kelio remonto darbai.
“Kreipėmės į Alytaus rajono savivaldybę prašydami skirti mums bent trijų hektarų sklypą už miesto, - atskleidžia G.Prankas. - Jei sulauksime teigiamo atsakymo, bandysime savo jėgomis formuoti ten reljefą ir įrengti visiems prieinamą trasą, kur visi norintys galėtų atvažiuoti be jokių mokesčių. O šiuo metu važiuojame žemėlapiuose pažymėtais miško keliais, taip pat ir draustiniuose esančiais keliais, kuriais važiuoja ir kitos transporto priemonės. Medžių nelaužome ir miško paklotės stengiamės nedraskyti, po gyventojų ganyklas taip pat nesivažinėjame.
Keturratininkai mokėti už trasą nenori
Vilniuje keturratininkams specialią trasą siūlančios UAB “VIP Idea” direktorius Severinas Kitkovskis atkreipia dėmesį, kad savo keturračius turintys motociklininkai šiais laikais nenori net simbolinio 10 litų mokesčio mokėti už galimybę valandą važinėtis po įrengtą trasą.
“Jie geriau su keturračiais pasileis per mišką, - sako S.Kitkovskis. - Arba atvažiuos į trasą pasivažinėti, kol aš nematau. Žmonės mato mišką, mato laukus ir galvoja, kad čia jų teritorija. Tačiau ši kroso trasa įrengta privačioje teritorijoje. Mūsų trasa - tai ne šiaip koks važiavimas per mišką, čia tikra kroso trasa: posūkis, duobė, kalnas, vėl posūkis, vėl duobė... Užsigeidusieji pasivažinėti keturračiu, bet jo neturintieji šią transporto priemonę noriai nuomojasi: po darbų čia atvažiuoja pramogauti įvairių įmonių darbuotojai, mergvakarių ar bernvakarių dalyviai, įsigydami dovanų kuponus žmonės perka šią pramogą ir draugams. Keturračio nuomos valanda pas mus kainuoja 190 litų: į šią kainą įeina technika, kuras, instruktažas”.
Statistika
Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, 2010-aisiais keturračiai motociklai dalyvavo 36 eismo įvykiuose. Iš jų 20-yje eismo įvykių nukentėjo žmonės - 2 žuvo ir 21 sužeistas.
Nuo šių metų sausio 1-osios iki birželio 14-osios keturračiai motociklai dalyvavo 12 eismo įvykių. Iš jų 7 eismo įvykiuose nukentėjo žmonės - 1 žuvo ir 7 buvo sužeisti.
Iki 2009-ųjų gruodžio 31-osios Vidaus reikalų ministerijos avarijų duomenų bazėje duomenys apie keturračius motociklus buvo nekaupiami (nebuvo numatyta transporto priemonių klasifikatoriuje).
Pernai šalies gyventojai buvo priregistravę daugiau nei 900 keturračių motociklų, kurių galingumas - iki 15 kilovatų.
Rašyti komentarą