Kas saugo miestą nuo triukšmo ir mašinų ūžimo?

Tiesa, tos svajonės greičiausiai neišsipildys, bet jūs bent jau nusiraminsite. Iki kito motociklo ar automobilio su nupjautu dujų išmetimo vamzdžiu.

Teoriškai miestą nuo triukšmo ir mašinų ūžimo saugo įstatymai, tačiau praktiškai už širdies griebtis jautresnius praeivius priverčiančių transporto priemonių vairuotojai yra nebaudžiami.

Įstatymų ar kitų teisės aktų Lietuvoje egzistuoja išties daug. Dar šviesaus atminimo 1984-aisiais Tarybų Lietuvoje įsigaliojo sanitarinė norma SN 3077-84 "Leidžiamo triukšmo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose ir gyvenamųjų zonų teritorijoje sanitarinės normos".

Šiuo metu galioja Triukšmo valdymo įstatymas, Lietuvos higienos norma HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", Transporto priemonių ir sudedamųjų transporto priemonių dalių atitikties triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos aprašas, Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašas, visos Europos Sąjungos mastu mus nuo įvairiausio plauko transporto triukšmo saugo (arba "saugo") įvairios direktyvos ar tiesiogiai taikomi reglamentai.

Klaipėdoje laikas nuo laiko atliekami strateginiai triukšmo matavimai, sudaromas triukšmo žemėlapis, o kasdien su motorinio transporto skleidžiamu triukšmu turėtų kovoti miesto Tarybos patvirtintos Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklės.

Nė vieno nubausto

Šiose taisyklėse transporto priemonių keliamam triukšmui skiriama vos pusė eilutės. Galbūt todėl savivaldybės pareigūnai dar nėra nubaudę nė vieno netvarkingo automobilio ar motociklo vairuotojo.

"Nesame nieko nubaudę, nes nesame gavę skundų. Galų gale nubausti konkrečios gatve važiuojančios transporto priemonės savininką nėra taip paprasta. Juk mūsų skyriaus darbuotojai neturi įgaliojimų kelyje stabdyti automobilius. Jei aš jums gatvėje pamočiau ranka, ar jūs sustotumėte? Ne? Na štai jums ir atsakymas", - "Autosalonui" vaizdžiai paaiškino Klaipėdos savivaldybės Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

"Kad ir tie patys motociklai vasarą. Jie vietoje juk nestovi ir nebirbina. Aišku, lengviau, kai yra problema konkrečioje vietoje. Kaip, pavyzdžiui, Viršutinėje gatvėje, kur įsikūręs baikerių klubas, bet po to, kai jiems liepta važiuoti aplinkiniais keliukais, gyventojų skundai dingo. O gatvėse mes jų neišgaudysime. Tai - labiau policijos darbas", - konstatuoja valdininkas.

Kadais tikrino

2008-2009 metais uostamiesčio policija, pagalbon pasitelkusi techninių apžiūrų (TA) įmonės "Transkona" darbuotojus su specialia aparatūra, triukšmingus vairuotojus išties bandė gaudyti.

"Buvo kelios akcijos. Stabdydavome įtartinesnius automobilius ir tikrindavome jų skleidžiamą garsą liepdami vairuotojams maksimaliai padidinti stovinčio automobilio apsukų skaičių. Buvo ir nubaustų", - prisiminė tokių akcijų iniciatorius Andrius Leliūga, dabartinis Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininkas.

Tačiau akcijos baigėsi - kova su triukšmu nėra pagrindinis policijos uždavinys, juolab kad automobilių technine būkle rūpinasi būtent TA centrai.

"Teoriškai tai - TA daržas, mes jiems tik galime padėti. Tik problema ta, kad ir TA centrai nėra visagaliai - į juos apžiūrai atvažiuoja, atrodytų, tvarkingas automobilis, o vėliau vėl užsideda modifikuotus duslintuvus..." - sako A. Leliūga.

Apsimetėlių tylenių - pilna

Tą patvirtina ir TA srities atstovai.

"Tokių duslintuvų mėgėjų yra tikrai daug. Būna, net patys kartais miesto gatvėse nufotografuojame ar užsirašome valstybinius numerius, o kai jie atvažiuoja apžiūrai, nuodugniau patikriname. Dažniausiai paaiškėja, kad duslintuvai - nestandartiniai, nesertifikuoti, be būtinų ženklų ant bakelių. O tai reiškia, kad jie pakeisti laikinai, tik apžiūrai, o vėliau vėl užsidedame savo garsiuosius duslintuvus.

Tik tai apgauti TA centrus jiems ne visada padeda. Nepaisant to, kad TA metu automobilis veikia tyliai, tokią mašiną - su nestandartine ir nesertifikuota įranga - žymime kaip turinčią didelių trūkumų", - aiškina Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis.

Anot jo, ir Vilniuje TA centrai su policijos pareigūnais tikrindavo automobilių skleidžiamą triukšmą, bet toks "gatvės apžiūrų" metodas esą nėra labai efektyvus.

"Gatvėje konkretaus automobilio garsą išmatuoti gana sudėtinga - aparatūra negali veikti, kai lauke lyja, be to, trukdo ir aplinkinis triukšmas. Pavyzdžiui, garsą tikrinant TA centruose laikomasi tam tikrų to aplinkinio triukšmo normų", - teigia G. Šlėderis.

Saugus ar ne?

Teoriškai situaciją galėtų pakeisti nuo 2014 metų liepos įsigaliosiantys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai. Vienas jų byloja, kad "motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas", ir tada "motorinių transporto priemonių, priekabų valdytojai privalo pateikti jas privalomajai neeilinei techninei apžiūrai".

Tačiau ši formuluotė, pasak G. Šlėderio, nėra iki galo aiški, ir nesuprantama, ar ji galios kalbant apie per didelį garsą, nei leidžia nustatyti ribiniai dydžiai, skleidžiančius automobilius.

"Aišku, kad toks automobilis yra techniškai netvarkingas, tačiau jei yra sakoma: "...ir kelia grėsmę eismo saugumui"? Ar jis kelia grėsmę eismo saugumui? Manau, kaip reikės elgtis nuo ateinančių metų liepos, dar nežino ir patys Kelių policijos ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, kurie privalės užtikrinti šių pataisų vykdymą", - sako "Transekstos" direktorius.

Rusai kyla į kovą

Tuo metu Rusija jau, atrodo, pasiekė kritinę automobilių ir motociklų skleidžiamo triukšmo ribą. Šioje šalyje prasideda tikras kovos su ratuotais triukšmautojais vajus.

Birželio mėnesį Dūmai pateiktas projektas, siūlantis padidinti baudas vairuotojams, kurių motociklų ir automobilių dujų išmetimo sistemos skleidžia per didelį triukšmą.

"Toks triukšmas aplinkiniams kelia didelį diskomfortą. Gaila, bet tokių vairuotojų, kurie, matyt, neturėdami kitų galimybių realizuoti save, tą daro per galinę savo transporto priemonės angą, keliuose dar yra labai daug", - konstatavo Dūmos deputatas Michailas Briačakas.

Jo nuomonę palaiko ir kitas Dūmos politikas Viačeslavas Lysakovas: "Tai - įžūlus elgesys, nes vairuotojas žino, kad jo transporto priemonė neatitinka nei techninių reikalavimų, nei triukšmo normų, ir puikiai žino, kad naktį važiuodamas per gyvenamųjų namų kvartalą prižadins pusę gyventojų."

Tad tokius "realizuotojus" siūloma bausti bauda nuo 3 iki 5 tūkst. rublių (240-400 Lt). Dabar už tokį triukšmą skiriama vos 100-300 rublių (8-24 Lt) bauda arba... įspėjimas.

Dar prieš porą metų kovoti su triukšmingais automobiliais nusprendė ir Tatarstano valstybinė kelių eismo saugumo inspekcija - jie ėmė ne tik bausti vairuotojus maksimalia 300 rublių bauda, bet ir atiminėti valstybinius registracijos numerius iki bus pašalinti eksploataciniai automobilio ar motociklo trūkumai.

Griežčiau nebebus

Lietuvos pareigūnai įsitikinę, kad mūsų šalyje griežtumo šiuo klausimu jau užtenka.

"Galima matyti, kad nuo 2006 m. birželio 30 d. įsigaliojus Administracinės teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, buvo sudarytos galimybės taikyti griežtesnę administracinę atsakomybę už triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus", - "Autosalonui" sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Uscila.

Ir patikino: "Naujų iniciatyvų griežtinti administracinę atsakomybę dėl triukšmo ribinių dydžių viršijimo pažeidimų artimiausiu metu nenumatoma."

Priminsime, kad iki minėtos 2006-ųjų birželio 30 d. galiojęs ATPK redakcija už higienos normų pažeidimą numatė tik įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 50 iki 200 litų ir baudą pareigūnams nuo 50 iki 500 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už tokius pažeidimus, grėsė bauda piliečiams nuo 50 iki 500 Lt ir pareigūnams nuo 200 iki 1 500 Lt.

Dabar už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą galima sulaukti baudos nuo 200 iki 1 000 Lt, o jau baustam asmeniui gresia bauda nuo 1 000 iki 2 000 Lt. Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 300 iki 1 000 Lt.

"O triukšmo ribinių dydžių griežtinimas nėra efektyvus, jei triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimas, pavyzdžiui, triukšmo sienelių įrengimas, yra ribotas tiek dėl ekonominių, tiek dėl techninių priežasčių", - konstatavo V. Uscila.

Kuo garsiau - tuo saugiau?

Beje, garsiai pasivažinėti miestų gatvėmis mėgstantys baikeriai tikina, kad triukšmas yra naudingas saugumo prasme.

"Jei motociklas yra triukšmingas, jį lengviau pastebėti, jis girdimas iš anksto. Juk žinome, kad motociklininkai į avarijas dažniausiai pakliūva todėl, kad jų paprasčiausiai nepastebi kiti vairuotojai. Ne visi jie žiūri į veidrodėlius, pavyzdžiui, persirikiuodami, todėl garsas atkreiptų dėmesį. Be to, saugesni būtų ir gatves pereinantys pėstieji - jie irgi girdėtų motociklus iš anksto", - Rusijos Dūmai ėmus svarstyti aukščiau minėtą įstatymo sugriežtinimą pareiškė sambūrio "Mėlynieji kibirėliai" koordinatorius Piotras Škumatovas.

Tokias kalbas mūsų policijos pareigūnai vadina absurdu.

"Jei visi ims apie save kelyje įspėti garsu, kas bus? Chaosas! Reikia važiuoti leistinu greičiu, tada ir nelaimių ar bent didelių pasekmių įvykių nebus", - įsitikinęs A. Leliūga.

Jam pritaria ir patys baikeriai.

"Nemanau, kad garsas motociklui gali pridėti saugumo. Ką čia motociklo - kai kurie vairuotojai, sakykime, išvažiuodami iš šalutinio kelio, nemato ne tik mūsų, bet ir autobuso ar vilkiko. Net nežiūri, tai garsas čia irgi nepadės", - "Autosalonui" teigė Klaipėdos motociklininkų klubo "Chimeras" prezidentas Kęstutis Kuzminskas.

"Kokiam normaliam žmogui triukšmas gali patikti?"

Kęstutis KUZMINSKAS, Klaipėdos motociklininkų klubo "Chimeras" prezidentas

Aišku, yra dar baikerių, kuriems tas triukšmas patinka. Bet aš esu prieš triukšmą. Kokiam normaliam žmogui jis gali patikti? Per didelis motociklų - tų, kurie specialiai "pagarsinti" - triukšmas vargina net ir šalia važiuojančius kolegas. Būna, pavažiuoji šalia tokio 100 kilometrų, sustoji ir nulipi visas pavargęs.

Jei man po langais birbintų, tikrai nebūčiau sužavėtas. Todėl tie žmonės, kurie skundžiasi, turi tam pagrindo. Kita vertus - toks gyvenimas, už lango - XXI amžius, civilizacija. Skundžiasi mūsų motociklais, o šalia negirdi dar didesnio triukšmo - geležinkelio, uosto, sunkiosios technikos. Ir tai - ne tik triukšmas, bet ir vibracija.

ANKSČIAU Klaipėdoje policijos pareigūnai su techninių apžiūrų centrų atstovais rengdavo "triukšmingų" vairuotojų gaudymo akcijas, tačiau tokie reidai mieste jau trejus ketverius metus nevyksta.

RIBOS

Triukšmo lygis, kurio negalima viršyti:
- dviratėms motorinėms transporto priemonėms - nuo 91 iki 106 dB;
- lengviesiems automobiliams - nuo 87 iki 96 dB;
- autobusams, mikroautobusams - nuo 95-96 dB;
- krovininėms transporto priemonėms - nuo 93 iki 108 dB.

GARSO SLĖGIO LYGIS

Motociklas - 88 dB
Sunkvežimis - 100 dB
Žoliapjovė - 107 dB
Pistoleto šūvis iš arti - 140 dB
Roko grupės koncertas - 110 dB
Grandininis pjūklas - 117 dB
Pneumatinis plaktukas - 100 dB
Lengvasis automobilis - 80 dB
Lėktuvas - 130 dB
Intensyvus eismas gatvėje - 70 dB
Šnabždėjimas į ausį - 30 dB
Rėkimas į ausį - 100 dB
Lapų čežėjimas - 20 dB
Normalaus garsumo pokalbis - 60 dB
Garsus dainavimas - 75 dB.

GARSAS IR SVEIKATA

Specialistai įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje pakilus per 50 decibelų (dB), trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau nei aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą. Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė ES miestų gyventojų dėl automobilių kenčia bent 55 dB viršijantį triukšmą, 20 proc. europiečių kasdien didesnį nei 65 dB triukšmą, o daugiau nei 30 proc. žmonių Europoje naktį ilsisi vidutiniškai 55 dB triukšmui.
Išskiriamos kelios triukšmo keliamos problemos, pavyzdžiui, psichologinės - triukšmas trukdo susikaupti, koncentruoti dėmesį, todėl tampa sunku dirbti, mokytis, o besitęsiantis triukšmas gali sukelti panikos priepuolius, agresyvumą. Tarp problemų - klausos sutrikimai, mat netgi trumpai trunkantis triukšmas gali sukelti laikiną apkurtimą, o ilgai besitęsiantis - atimti šią svarbią juslę visam laikui. Be to, nuo triukšmo pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas ar net sutrinka kvėpavimas. Taip pat nustatyta, kad triukšmas išplečia akių raineles, o tai ilgainiui gali sutrikdyti regėjimą. Triukšmas gali tapti ir lėtinių skrandžio ligų priežastimi.

KOVA EUROPOJE

2013-ųjų vasarį Europos Parlamentas pritarė teisės akto projektui, kuriuo norima sugriežtinti transporto priemonių keliamo triukšmo ribas. Europarlamentarai pasiūlė naujuose automobiliuose nurodyti jų triukšmingumo lygį, taip pat nustatyti minimalius elektrinių ir hibridinių automobilių garso reikalavimus, kad juos pastebėtų pėstieji.

Naujosiose taisyklėse numatoma palaipsniui mažinti transporto priemonių sukeliamo triukšmo ribas. Po 6 metų nuo jų įsigaliojimo naujų lengvųjų automobilių modelių (išskyrus sportinius) triukšmingumo lygis negalėtų viršyti 68 decibelų (dabar nustatyta 74 dB riba), o po 8 metų ši riba būtų taikoma visoms naujoms transporto priemonėms. Didelės galios sunkvežimių, sveriančių daugiau nei 12 tonų, triukšmingumui toliau galiotų 81 dB riba.

Europarlamentarai siūlo ženklinti naujų automobilių keliamo triukšmo lygį, panašiai, kaip dabar ženklinamas degalų sunaudojimas, padangų triukšmingumas ar anglies dvideginio išlakų lygis.