Kai kelionė baigėsi šalikelėje: nuo variklio gedimų iki tuščio bako

Patogi kelionė automobiliu gali virsti daug streso sukeliančia patirtimi ne tik įstrigus transporto spūstyje ar patekus į avarinę situaciją. Situacijos, kai automobilis sustoja tiesiog kelyje ir nebegali pajudėti iš vietos, geriausiai pažįstamos pagalbos kelyje paslaugas teikiantiems draudikams. Jų teigimu, visiškai apsisaugoti nuo nemalonios staigmenos kelyje negali net ir naujausias transporto priemones vairuojantys gyventojai, tačiau gedimų prevencija galėtų padėti išvengti didžiosios dalies neplanuotų sustojimų.

Anot bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, per pastaruosius metus iš viso buvo užregistruoti 2 344 atvejai, kai vairuotojams prireikė skubios pagalbos kelyje dėl jų vairuojamų transporto priemonių patirto kritinio gedimo. Dalies šių atvejų, draudikų atstovo teigimu, galėjo būti išvengta, jei transporto priemonių savininkai būtų anksčiau pasirūpinę savo automobilio technine būkle ir rimčiau vertinę kartais ir gana akivaizdžius būsimo gedimo signalus.

„Patirtis rodo, kad dažniausiai automobiliai paveda savo šeimininkus dėl įvairių variklio gedimų – iš rikiuotės išėjusio starterio, generatoriaus ar kitų dalių. Taip pat kritiniais dažnai tampa ir elektros sistemos ar greičių dėžės gedimai. Suteikti automobiliui pagalbą vietoje tokiais atvejais dažniausia būna neįmanoma, todėl tenka transporto priemonę nutempti į servisą išsamesnei apžiūrai ir remontui. Neretai tik po tokių įvykių vairuotojai prisimena jau kurį laiką girdėdavę iš variklio sklindančius neįprastus garsus, atkreipę dėmesį į netolygų jo veikimą, keistus trūkčiojimus ar neįprastus signalus automobilio prietaisų skydelyje“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Anot draudimo eksperto, bet koks neįprastas automobilio veikimas, net jeigu jis ir netrukdo toliau važinėti transporto priemone, gali liudyti apie rimtus gedimus, kurių netvarkant, galima automobilį sugadinti kone nepataisomai.

„Pastebėjus ką nors neįprasta visuomet verčiau kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad tai nieko rimto, nei tikėtis, kad tokie ženklai tėra smulkmena, o pačiu netikėčiausiu metu sustoti kelyje. Dažniausiai tokie sustojimai baigiasi ir šimtus eurų siekiančiais nuostoliais. Be to, net ir tuomet, kai nėra jokio įtarimo dėl gedimų, pravartu reguliariai atlikti profilaktinę automobilio patikrą. Techniškai tvarkingas automobilis turi mažiausiai galimybių sugesti vidury kelio“, – teigia R. Bieliauskas.

Tiesa, draudikas sako, kad vairuotojams skubios pagalbos kelyje prireikia ne vien dėl automobilių techninės būklės. Dažnai pagalbos lūkuriuoti kelyje vairuotojams tenka dėl savo pačių neatsargumo arba anekdotines situacijas sukeliančio išsiblaškymo.

„Nemažai vairuotojų rizikuoja ir važinėja apytuščiu kuro baku, todėl nenuostabu, kad kartais iki artimiausios degalinės nebenuvažiuojama. Tokiais atvejais didelės materialinės žalos dažniausiai nepatiriama, bet brangaus laiko, be abejo, sugaištama. Panašios situacijos nutinka išsikrovus automobilio akumuliatoriui. Transporto priemonės paprastai nepavyksta užvesti, kai reikia grįžti namo iš darbo, prekybos centro ar aplankytų svečių. Tokių situacijų išvengti galima laiku įvertinus akumuliatorius būklę, dažniau skaičiuojant kuro sąnaudas. Taip pat derėtų nepamiršti laiku pasirūpinti variklio aušinimo skysčio lygiu“, – primena R. Bieliauskas.